Po 3 metų: Montserrat

Po 3 ilgų metų stiklainyje atsirado vienas kolega, kuris gyvena laipiojimu. Tai daug nelaukę sėdom į micrą ir lėkėm link Monserrat uolų. Šį kartą man patiko būti jo kale: nešiau vandenį ir šokoladą, o jis kabino virves ir kaišiojo friendus.

Jausmas po 3 metų keistas, bet visai neblogas. Galvojau, kad bus blogiau. Monserrat regione yra daug slabų, tai daugiau kentėjo kojos nei reikėjo rankų. Belipant išmokau dvi pamokas:

Pirma, jei ispaniškame gide parašyta, kad praverstų friendai ir zakladkės, privalai jų turėti. Paskutiniame Esparraguesa pitče nebuvo nei vieno saugos taško... Tą patį galiu pasakyti ir apie via-ferratas. Jei parašyta, kad praverstų virvė - būtinai, ją turėk.

Antra, leidžiantis virve žemyn panaudojau savo statinę kilpą ir tuo pradėjau diskusiją apie šių kilpų stiprumą ir panaudojimą. Buvau įsitikinęs, kad nuo žmogaus svorio kilpos niekada neplyšta, o greičiau lūžta stuburas. Dėl stuburo matyt buvau teisus, bet dėl svorio ir plyšimo, klydau. Michael atsiuntė šį filmuką, kuris pakeitė mano nuomonę: 80kg + antro faktoriaus kritimas ir kilpa gali neatlaikyti.

PS., nuotraukos pasiskolintos iš http://escalatroncs.wordpress.com

Daugiadieniai slidžių alpinizmo/turizmo maršrutai

Prieš pusantrų metų slidėmis praėjom nuo Chamonix iki Zermatt. Tai vienas iš populiariausių slidžių alpinizmo/turizmo maršrutų pasaulyje. Geriau pasidairius galima rasti mažiau populiarių bet lygiai taip pat įspūdingų maršrutų. Prie tokių mane dabar ir traukia.

Venter Skirunde

Rytinių alpių klasika yra Venter Skirunde (Vent Loop). Daugiau info galima rasti čia. Aš esu pabuvojęs beveik visose (Similaun, Fineilspitze, Weisskugel, Wildspitze) iš maršrtuo viršūnių, bet norėčiau praeiti visą maršrutą kartu. Didžiausias šio maršruto minusas yra aplinkui esančios slidinėjimo trasos. Praktiškai visada matai bent vieną iš jų.

Skiroute Hoch Tirol

Kitas mažiau garsus maršrutas yra Aukštasis Tirolio maršrutas. Jis greitai populiarėja dėl gražių vaizdų, sudėtingų įkopimų ir ištvermės reikalaujančių užlipimų. Sutikau porą gidų kuriems šis maršrutas žymiai labiau patiko nei Haute Route.

Taigi tepkit slides kitam sezonui!

Multi-easy

Blogas oras - geras blogas. Vakar buvo geras oras, Romkis skundės, kad blogas blogas.
Rimuojasi ir tiesa - retai nutinka :)

Su Max, kuris tik ką grįžo išilgai pervažiavęs dviračiais Pirėnus, lipom lengvus multi-pitchus. Nuotraukų neturim, nes pamiršom fotikus. Taigi pradėjom nuo puikiu pavadinimu lengvo maršruto "Donne...in cerca di guai" (moterys... ieškančios bėdos), o baigėm labai gražiu Orizzonti Dolomitici. (prie pat Sarche miestelio).

Parete Zebrate laipiojimo siena yra žiauriai teigiama, todėl dauguma maršrutų lengvi. Viršutinė dalis vertikali ir puikia tinka base-jumping. Šį kartą base šokinėtojų buvo net keli, visi šauniai nusileido netoliese esančioje pievelėje.

O popietei persikėlėm į Orizzonti Dolomitici (raudonas maršrutas). Ten yra net keli puikūs maršrutėliai (kitą kartą bandysim Amazonia). Žymiai vertikalesni nei Zebrate, su gražiais pralipimais ir lengvu priėjimu. Rekomenduoju mūsų lygio draugams. Sunkesnėse vietose siena puikiai (kas 50cm!!! :) ) naujai prakalta. Tik būtinai visur turėkit šalmus, nes labai jau buvom apšaudyti akmenim. Ypač, jei virš jūsų kas nors lipa. Apačioje teka upė, kurioje šalo mūsų alus, o vėliau kojos ir pilvai.

Wilde Kreuzspitze (3132m)

Tiesiog puiki viršūnė vienam gražiausių skiturinimų apylinkėse. Geriau lipti ne į gražią viršūnę, bet į tą nuo kurios matosi puikūs vaizdai. Meditacijai skonio priduoda ir 1600m peraukštėjimas :) Tiesa iki kryžiaus pritrūko apie 50 ar 100m, nes labai jau status paskutinis šlaitas ir karnizai ilsisi ant keteros.



Wilde Kreutzspitze at EveryTrail

K2 Shuksan

Nuplaukė šių metų didysis slidžių žygis į Finsteraarhorn. Prieš vėją nepa..., o prastu oru į tokį kalną neįsilipsi. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Ruošdamasis žygiui nusipirkau naujas slides K2 Shuksan. Tikra slidžių aplinizmo klasika ir pasak Max viena populiariausių slidžių.
Šveicarijoje lijo, snigo ir pūtė, o prie Bolzano pro debesis švietė saulutė. Čia blogo oro frontas buvo tik ką praėjęs ir turėjom apie pusmetrį naujo sniego, bei 3/4 lavinų pavojų. Knietėjo išbandyti naujas slides. Aišku nepaliko ir savisaugos jausmas. Todėl pasirinkom matyt saugiausią kada nors matytą maršrutą netoli Plosės slidinėjimo kurorto. Tai puikus maršrutas blogom sąlygom arba jei tai yra pirmi bandymai už trasos ribų. Rekomenduoju.

Slidės - nuostabios. Bent jau taip atrodo po mano sutrintų Hagan Devil. Svoris labai panašus į mano senučių, bet 5cm ilgesnės (174cm) ir gerokai platesnės. Dabar gal net žiūrėčiau į 180cm versiją. Technologija žengia į priekį :) Gal pridėjus 300EUR išeitų kas nors dar geresnio/lengvesnio, bet kol kas tikrai džiaugiuosi. Suporavau jas su Diamir Eagle apkaustais. Puiki kombinacija. Nei slidės nei apkaustai nėra lengviausi, bet jaučiasi patikimumas ir kontrolė. Prie lengvesnių slidžių būtų geriau kas nors lengvesnio. O prie free-ride matyt labiau tiktų kiti apkaustai. Pirmi posūkiai nenuvylė. Purus naujas sniegas ir lėkštas kalnas tiesiog pripildė džiaugsmu :)

Easy Ski Tour near Plose at EveryTrail

BCN Bouldering

Barselonoje sekmadienį išsislapstė visos virvės. Žiūrėjom kur gi galima paboulderinti. Visi pagrindiniai regionai yra šiek tiek nutolę nuo Barselonos ir išsimiegojus iki pietų nebeverta ten pusdieniui važiuoti.

Web2.0 pasiūlė Can Boquet PDF (14.1MB). Nerealus atradimas - nuostabus pušynėlis su puikiais vaizdai į jūrą ir į Barseloną.

cinque torri - via della guida

Su Max pajutom, kad reikia tradicinio lipimo. Pervertėm variantus ir nusprendėm, kad pirmam sezono bandymui Cinque Torri yra būtent tai ko reikia. Lengvai pasiekiami, nelabai aukšti ir stotys, bei sunkiausios vietos turi po kelis žiedus. O pirmas maršrutas - klasikinis via della guida. Aišku sunkiausių vietų nelabai buvo :) Tiesa ant pirmo pitčo ilgai žiūrėjau pro kur eiti, bet pamačiau žiedą ir lengviau atsikvėpiau. Visgi visi friendai ir zakladkės man dar saugos jausmo per daug neįpučia. Bet visi tie geležukai gražiai skamba ant kaklo, panašiai kaip alpinių karvių skambalai. Aš nusipirkau kelis metrus kevlaro, kuris kaip tik ir išlaiko maždaug dvi karves, jei gerai pririši už uodegos. Todėl nors ir nelabai jaukiai, lipom į viršų. Ketvirtas pičas labai gražiai vertikalus, su didelėm rankenom ir pora vietų kur sugebėjau įkišti po zakladkę.

O viršuje pradėjo lietutis kauptis. Ir žaibai. Ir baisus griaustinis. Tai nusileidom, apžiūrėjom kelis kitus maršrutus ir teko slėptis nuo krušos mažoje oloje. Iš ten stebėjom, kaip vokietukai bando kažkaip išvengti krušos. Spirgėjo spirgėjo, nes matyt su maikute buvo vėsoka. Šalmai saugojo nuo krušos. Po gero pusvalandžio, kai audra praslinko, jie vis dar kabėjo ant sienos, kažką raišiojo ir ruošėsi leistis žemyn. Tuo tarpu ant Selos bokštų vienam (berods) vengrui žaibų išventi nepavyko...

Reikės dar sugrįžti, nes labai jau vilioja va ta nuotraukoje matoma adatėlė.

Kai švilpia lapeliai

Laipiojant verta labai gerai įsiklausyti. Tyliai tyliai atsistoji vienoje iš stočių, 116 metrų virš miško ir sustingsti. Apsidairai - apačioje ežeriukas ir pilnas slėnis žalio pavasarinio miško. Atrodo, kad ta žaluma liejasi iš slėnio kraštų, lipa ant uolų. Kiek visko vyksta aplinkui... užsimerki ir girdi kaip meiliai uolą glosto vėjas... jis tyliai plaiksto tavo plaukus, o tolumoje išgirsti plėšraus paukščio riksmą...
Bet tai tik pradžia. Širdį ypač maloniai nuteikia grakštūs vokiečių keiksmai. Kokia kita kalba gali taip tiksliai išreikšti nuostabą, kai pro galvą praskrenda tokio pat dydžio rieduliukas? Štai vienas italas rėkia, kad Marco liko tik du metrai virvės ir jam teks leistis žemiau. O koks pasakiškas yra galingas lenktyninio motociklo garsas ten žemai apačioje. Kas gali prilygti tam laisvės ir jėgos proveržiui? Dar labai giliai įstrigo tas malonus, kraują stingdantis dzindziliavimas. Jį suvoki ir išanalizuoji gerokai per vėlai, tik kai krentantis saugojimo lapelis prašvilpia už poros metrų nuo galvos. Tuo momentu pagalvoju, kad reikėtų įsilieti į darnų garsų pasauli, bet tik tyliai susimąstau, paskęstu savianalizėje, prisimenu tris kartus pamestą slidę ir nurimstu...

:) Lengvi maršrutai, reiškia daug žmonių. Savaitgalį buvo graži sezono atidarymo šventė.

Didelės sienos netoli Bolzano

Praeitais metais Lietuviai daug ir nerealiai lipo ant didelių sienų. Stogą nurovė Gedo ir Saulės pasirodymas. Jų neatšalusius įspūdžius galite paskaityti čia... Yosemite nors ir "labailabai", bet ir toli. Aišku aš net nesiruošiu bandyti ką nors didesnio, bet Juras uždavė natūralų klausimą - "o ką gi galima lipti netoli Bolzano". "Na, daug ką galima lipti", pamaniau, bet kadangi aš pats tik kelis trumpus maršrutus esu lipęs, tai paklausiau mūsų alpine stiliau maniako Markus. Šis per daug negalvojęs išpyškino kelis pavadinimus, apie kuriuos aš čia ir parašysiu. Dar noriu pridėti, kad jo nuomone geriau važiuoti į Šveicariją ar Prancūziją jei tikrai norisi kažko didesnio. Bet jei norite aplankyti mane, tai ir čia yra ką veikti :) Žodžiu, jei ką lipsit iš šių sienų, būtinai praneškite ir liberoflat hostelis bus jūsų paslaugoms :)

1) Via del gran diedro. 1350m. VI+, A1 (VII+ laisvu). Pirmoms virvėms yra saugos taškai. Daugiausia lipama Liepą. Užtrunka 2 dienas. Knyga: Pale di San Lucano. Luca visentini. 262 psl.


2) Via Vertigine. 1000m (30 virvių). VI, A2/R1/V. Visos stotys prakaltos. Knyga: Pareti del Sarca, edizioni versante sud. Diego Filippi. p. 220


3) Il grande Incubo. 1200m (32 virvės) VI, A3/R3/V. Daugiau aid lipimas. Knyga: Pareti del Sarca, edizioni versante sud. Diego Filippi. p. 221. Yra detalesnis topo, bet patingėjau skenuoti. Jei reikia parašykit.

4) Monte Agner. Yra daug maršrutų. Igliausias: Spigolo Nord, Gilberti - Soravito (N arête). 1600m I-/V+, V. Tai viena didžiausių klasikų dolomituose. Knyga (turėtų būti): Pale di San Martino. Luca Visentini.


5) Marmolada. Yra daug maršrutų. Yra alpine, yra ir sportinių multi pičų. Vienas iš įspūdingų: Tempi moderni. 850m, 7+.

Netikslios šių sienų būvimo vietos.

View big walls near Bolzano in a larger map

Taigi laukiam...

Cevedale

Šį savaitgalį ėjom treniruotis ant Čevedalės (3769m) kalno. Tai vienas aukščiausių regiono kalnų (o gal ir pats aukščiausias), į kurį galima užsirepečkoti nenusiėmus slidžių. Į šį kalną veda keletas maršrutų. Mes pasirinkome ilgesnį ir ne tokį statų, be to keletas kitų maršrutų prasideda Sulden slidinėjimo arenoje, kas grožio neprideda. Nuo viršūnės matosi aukščiausi regiono kalnai (nuotrauka kairėje): Ortleris (3905m , lipimo aprašymas) ir Gran Zebru (Koenig spitze 3850m, nebaigto lipimo aprašymas ).

Nors peraukštėjimas ir nėra labai didelis (1700m), visgi pasirinkom nakvoti rifugio Casati (3269m). Iš ryto jau planavome nebelipti, nes matomumas buvo 20metrų, o nusileidimą planavome ledynu, tačiau valandėlę pasnūduriavus oras pasitaisė. Ėjimas su pilna kuprine žygelio nepalengvino. Mes bandom sutilpti į 12kg ant kupros, tačiau įskaičiuojant kates ir rūbus visiems gyvenimo atvejams, tai padaryti nėra labai lengva. Slidinėti (o ne kažkaip nusileisti) su daugiau nei 13kg yra labai sunku ir reikalauja specialių įgūdžių. Tai ypač aktualu, kai sniegas nėra pats geriausias.

Pats lipimas yra labai paprastas ir tik paskutinis peraukštėjimas kiek sudėtingesnis. Čia reikia stabilaus sniego, nes labai jau statu. Mes ėjome, kai lavininio pavojaus prognozė rodė 2. Aišku, kadangi kalnas nėra labai sudėtingas ir gana garsus tarp skiturerių, stačiausioje vietoje grūdosi daugybė žmonių. Pasirodo paskutiniai metrai link keteros yra visiškai apledėję. Gerai, kad daugumas buvom užsidėję kates ant slidžių, nes per mėlyną ledą be jų būtų ne kas. Tiesa teko išsitraukti virvę, nes vienas iš mūsų kačių neturėjo.

Nusileidimas, tikrai pasakiškas. Aišku jis vyksta uždaru ledynu, bet kol kas tiltai laiko ir žmonės gana drąsiai bando nepravažiuotą sniegą. Mes sekėme kažkieno vėžiomis, todėl irgi jautėmės gana drąsiai.

Cevedale 2 days trip

Montblanc 2009 - Trijų kalnų traversas (techninis raportas)

Santrauka:

Viršūnė: Montblanc (4810m), Alpės, Prancūzija-Italija.

Maršrutas: Trijų kalnų traversas pradedant ir baigiant Col du Midi

Sudėtingumas: PD+ (not very difficult)

Žygio data: nuo 2009-08-06 iki 2009-08-16.

Kopimo data: 2009-08-14

Oro sąlygos: giedra

Maršruto laikas: 11 valandų

Grupės nariai: Linas Baltrūnas, Tadas Makčinskas, Manuel Kirschner

• 2009-08-07: Pasivaikščiojom nuo Baltojo iki Juodojo ežerų. Puikus oras. Maksimalus aukštis apie 2300m. Labai gražūs vaizdai, matosi trijų kalnų maršrutas. Viso gal 8h.
  
• 2009-08-08: Pasivaikščiojimas iki ledyno. Oras prastėja.
• 2009-08-09: Sportinis kelių virvių uolų maršrutas virš Mar de Glass ledyno. Iki ten kur veža traukinukas sparčiu žingsniu nuėjom per porą valandų. Tadas ir Manuel lipa su alpinistiniais batais (su viršutine sauga). Maksimalus sudėtingumas 5c.
• 2009-08-11: Blogas oras, sėdim Chamonix. Vakare keliamės iki tarpinės keltuvo stotelės link Aiguille du Midi ir nakvojam Chalet du plan de l'Aguille trobelėje. Baisiai gera vakarienė.
• 2009-08-12: Keliamės keltuvu iki Aiguille du Midi. Ėjimas iki stovyklos. Stovyklos įsirengimas žemiau Cosmique viešbučio. Poros virvių firno maršrutas (iki 70 laipsnių). Ėjimas nuo keltuvo link stovyklavietės prasideda sniego ketera. Esant geroms sniego sąlygoms, be vėjo tai neturėtų sudaryti problemų. Mes ėjome ryšyje. Vietomis teko prasilenkti su priešinga linkme judančiais alpinistais, kas nesudarė per daug problemų. Vėjuotą diena būtų sunkiau. Stovyklavietė įsikūrėm žemiau Cosmique viešbučio. Mes buvom ne vieninteliai. Čia visą vasarą yra apie 10 palapinių. Ledynas gana apšiktas. Į tualetą rimtam reikalui reikėtų subėgioti iki Cosmique arba išsikasti bent jau metro gylio duobę.
  
• 2009-08-13: Pasivaikščiojimas ledynu iki Italijos pusės. Kavos gėrimas. Savisaugos, saugos, stabdymasis ledkirčiu ir kitos treniruotės. Ėjimas iki Italijos keltuvo užėmė dvi valandas (greitu tempu). Žemiausioje vietoje yra didelių plyšių. Lipant žemyn ir aukštyn atskiros saugos nedarėm.
• 2009-08-14: Kopimas į viršūnę (aprašytas žemiau)
• 2009-08-15,16: Atsigavimas ir ruošimasis namams. Dar buvo suorganizuotos trumpos užkyštukių (zakladkių) kišimo dirbtuvės. Atidarėm naują laipiojimo rūšį - aid bouldering :)

Kopimą pradėjom 1:50. Antrą nakties iš Cosmique pajuda didžiausias žmonių skaičius. Visur ėjome susirišę 3-4m atstumu. Maršrutas prasideda kopimu į Mont Blanc du Tacul (nuotrauka kairėje). Tai statokas kopimas apeinant bergšrundus. Ledkirčio praktiškai neprireikia. Sniegas pašalęs, todėl būtina turėti kates. Netoli viršūnės praėjimas po įspūdingais serakais. Mano vertinimu, lavinų pavojus vasaros naktį nedidelis (aišku visko gali būti). Į dienos pabaigą kartais krenta atskilę ledo luitai. Tai šiaurės vakarų šlaitas, todėl saugiausia maršrutą pabaigti iki ankstyvos popietės.

Antras maršruto etapas - kopimas į Mont Maudit. Pakilus ant Tacul tenka prarasti šiek tiek aukščio (nedaug, iki 100m). Maudit šlaitas šiek tiek statesnis. Mes ėjome tiesiai aukštyn (netraversuojant) todėl naktį, jis pasirodė itin status. Čia atramai naudojom ledkirtį. Pats kopimas į Maudit užsibaigia techniška 70 metrų atkarpa (pats viršus nuotraukoje). Čia dažniausiai yra įšaldyta virvė, kurioje kas kažkiek metrų yrą po mazgą. Mes kopėme slenkančia sauga. Atramai naudojomės pagalbine virve. Saugą apačioje segėm tiesiai į virvę, o vėliau sukom tris ledsukius. Po ±40 metrų yra uolos, kur pilna kilpų į kurias galima įsisegti. Čia su Tadu pasikeitėm lyderiavimu. Viršutinė atkarpa iki keteros mažiau sudėtinga, yra šiek tiek uolų. Pačiame viršuje buvo saugos taškas (įšaldyta? virvė ir karabinas). Problema su šia atkarpa tikrai ne jos sudėtingumas. Tai yra maršruto lėčiausia vieta, kur susigrūda visi gidai su klientais. Jie nori kaip galima greičiau praeiti šią atkarpą ir nelabai žiūri į kitus. Visada yra nuotaika skubėti, todėl vieta gan pavojinga. Būtinas šalmas. Manuelis gavo gerą ledo luitą į galvą, kuris šiek tiek įlenkė puta plastinį (Petzl Meteor tipo) šalmą.

Po Maudit vėl prarandame šiek tiek aukščio (iki 150m). Paskutinis etapas prasideda postačiu traversu, kuris po pirmo pakilimo išsilygina ir tampa nestačiu (iki 35 laipsnių) šlaitu. Šioje vietoje man asmeniškai stipriai pasijautė aklimatizacijos trūkumas. Pati viršūnė - tai sniego ketera, nuo kurios atsiveria gražūs vaizdai.

Grįžtant mes nulipom žemyn nuo Maudit naudojant slenkantį mazgą (čiuptuką) ir viršuje bei per vidurį esantį tašką. Tiesa, mes nešėmės dar vieną papildomą virvę, kuri pravertė, tačiau nebuvo būtina. Prie palapinių buvom apie antrą dienos. Viso 11h ėjimo.

Google maps:

View MontBlanc in a larger map

Dalinė kainų išklotinė:
Road toll Bolzano(BZ) -> Courmayeur 36EUR

Gas BZ -> Chamonix (5.28km * 7l * 1.35 EUR) 50EUR

Mt Blanc Tunnel IT -> FR 33.20EUR

Lift pass Aiguille du Midi 20/person (normal price is ±40EUR)

Drinks Cosmiques hut (0.33 beer I think was 3.7EUR)

Camping Les Arolles, (10 days (-climbing days), 2 tents, 4 persons, 1 car) 216EUR

Road toll Courmayeur -> BZ 37EUR

Mt Blanc Tunnel FR -> IT 33.20 EUR

Lift bellow index 12.50EUR

Gass (8EUR+8EUR+5EUR)

Chalet du plan de l'Aguille Hut 37EUR/person with very good dinner and breakfast.

Cosmique hut - was 50EUR with dinner included but we choose tents.