Barselona, Pirėnai ir Pedraforka

Jau beveik prieš porą mėnesių palikau Bolzano miestelį, o kartu ir Dolomitų alpes. Gyvenimas pasisuko kitu kampu. Vietoje kalnų kasdien matau jūrą, o aukščio poreikį dažniausiai slopinu stovėdamas prie dangoraižio langų. Vis dar kultivuoju savo įrangos kampelį, todėl tikiuosi bent jau apie tai galėsiu ką nors retkarčiais pablevyzgoti.

Visgi paskutinius porą savaitgalių praleidau Pirėnų kalnuose žvalgydamasis, ką čia gero nuveikus. Viena iš Katalonijos ikoninių viršūnėlių yra Pedraforka, į kurią bandėm užsilipti vakar. Kaip pastaruoju metu dažnai pasitaiko - pasimaišė sniegas, kurio tikrai nesitikėjau. Keistas jausmas, kai Barselonoje ant saulutės gali sėdėti su maikute, o jau po poros valandų sportbačiai baikščiai slysčioja katėmis išmintuose pėdsakuose.

Pedraforka-fail of snow at EveryTrail

Dreiherrenspitze (3499m)

Trijų ponaičių viršūnė (Picco dei Tre Signori) guli labai atokiai, ant Austrijos ir Italijos sienos, tiesiai ant trijų regionų susikirtimo (Salzburgo, Pietų Tirolio ir Rytinio Tirolio). Norėjosi nelabai sunkaus maršruto ir šiek tiek žiemos. Žiemos tai gavom visai nemažai, o ir maršrutas pasirodė ne iš lengvųjų. Šeštadienį snigo ir lijo, todėl uolos apaugo gražiais varvekliais, o išlipant iš mašinos rodė tik +3. Tiesa, prieš išlipant teko šiek tiek nusnūsti, kol baigėsi šlapdriba. Nuo pat slėnio apačios matėsi mūsų tikslas - graži viršūnė, apsupta ledynų.
Jei kas norit pasivaikščioti apsupti gražių vaizdų, suplanuokit nakvynę Tridentina namelyje. Iš ten matosi daug ledynų ir gražios pavasarinės pievos su arkliukais, avytėm ir alpinėm karvutėm. Iki namuko nėra net keltuvo maistui tik gan platus akmenimis grįstas takelis.
Pats maršrutas į Dreiherrenspitze viršūnę yra apie PD sudėtingumo. Bet kadangi ledynai tirpsta, uolinės atkarpos vis aukštėja ir maršrutas savaime sudėtingėja. Aš duočiau bent PD+, o kadangi buvo apledėjusios uolos, gal ir daugiau. Sekmadienio pasivaikščiojimas užtruko apie 11h, vietoje planuotų 7. O dar mano puikieji batai visai susidėvėjo ir pradėjo trinti kulnus ir spausti pirštus. Tai kiekvienas žingsnis buvo ne pyragas. Fainiausia buvo pasiklysti ledyno plyšių labirinte. Be mūsų dar ėjo pora grupių su gidais, kuriems sekėsi rasti kelią ne kiek ne geriau nei mums. Vėliau, pamatę mūsų laipiojimo ant apledėjusių uolų spektaklį abi grupės apsisuko ir nusileido žemyn. Mes jiems siūlėm ir virvę ir ranką, bet niekaip neįkalbėjom. Likom dviese apsupti stačių sniego šlaitų. Ant viršūnės vietoje kryžiaus stūkso keista piramidė. Blaškomi vėjo, bandėm į skrandžius prisikišti dešros, bet nelabai lindo. Todėl šiek tiek atsipūtę patraukėm žemyn. Daugiau nuotraukų čia...

Dreiherrenspitze 3499 m at EveryTrail

Pirmas Sella Bokštas. Fail

Sella pilna vokiečių. Gal Vokietijoje atostogos? Italijoje tai atostogos, bet mes dirbam (Itališkais tempais) ir tik kartais nusimuilinam įlipti į kokį kalną. Tai ir vakar nuo 6:30 ryto pakavausi užkištukes?, draugus? ir kitą tradicinio laipiojimo įrangą. Planavom lipti kažką ant Sellos pirmo bokšto.

Aišku kam reikia maršruto nuotraukos jeigu bulvės žydi? Per pievas, per pievas prislinkom iki bokšto sienos ir griebėm pirmą pasitaikiusį maršrutą, tvirtai tikėdami, kad jis mūsų. O ką? Bokštas tas, pusė lyg ir šiaurinė ar bent jau be saulės ir iš maršruto schemos "lyg ir matome" savo kelią. O mus dar padrąsino iš toliau matyta bazė. Pirmyn!

Lipo Max, o aš slėpiausi po savo šalmu nuo akmenukų ir vienos įkyrios bitės. Aš klausiu, kaip bazė, Max sako - nelabai faina, geriau nekrisk... Nu čia kaip visi supranta yra labai rimtas pareiškimas ant tradicinio maršruto, į kurį vertą atkreipti dėmesį! Sudėtingumas turėjo būti IV-V, o rankos sunkiai suranda nelūžtančią uolą. Kai lūžo kojos kybis visai nejauku pasidarė. Prilipau stotį - o ten du pitonai nuo XXa pradžios... Kad juos kur. Aprudyję bjaurybės su tokiais žiedeliais kurie matyt mano svorio nelabai laikytu. Aišku aš greitai skipinau ir bandžiau surasti kur čia kokią zakladkę įkišt. Radau gal 5m aukščiau. Įdėjau tokią, kad po atominio karo liktų.

Nusiraminau ir lipu aukščiau. Kažkaip reikalai sunkėja, bet minčių ramybę saugo vienintelė zakladkė. Nu bl... Rankos prakaituoja, viskas lūžta. Galvoju - ne šiandien man lipti. Pagal maršruto aprašymą turi būti vienas pitonas...Yra (bet surudyjęs ir mano bombinė zakladkė rimčiau atrodo). Tada turi būti nugludinta uola...Nėra... V+...Apytikriai tiek. Ir vienas įgręžtas boltas...Nėra. Tada turi būti daug pitonų...Nėra. Aiškėja, kad ne čia nuėjom. O pralipau tokią vietą, kur žemyn lipti nesinori.

Taigi stoviu aš 4-5m virš zakladkės, žemiau jos - bazė su dviem surudijusiais pitonais. Maršrutas ne mūsų ir aplink lūžinėjanti uola. Nusprenžiam leistis, o tai reiškiasi vėl pralipti sunkesnę vietą, tik šį kartą žemyn. Žinau, kad ta zakladkė laikys, jei net ir krisčiau. Aišku niekas niekur nekrito, kaip kad dažniausiai nutinka su tais, kurie paskui gali ką nors papasakoti :) Pitonais nepasitikėjom net leistis žemyn. Palikom mano trigubo ilgio kilpą ir karabinuką ant didelio bloko netoliese ir nusileidom žemyn. Susinervinę grįžom iki mašinos, kur buvom palikę nuotrauką. Pavažiavom iš kur matėsi siena ir ilgai žiūrėjom kur gi tas mūsų maršrutas. Bokštas nuotraukoje atrodė visai nepanašus į tai ką matėm prieš save. Aišku - atėjom prie reikiamo bokšto bet truputi ne iš tos pusės. FAIL.

Tai gal bandysim ryt, poryt ar šiom dienom. Buvo gera pamoka, kad smegenys labai greitai pritempia bet kokį maršrutą iki to, kuris yra tavo atmintyje. Ir kad malonus rytas su klegančiais vokietukais ir alpinėm karvutėm gali greitai pavirsti bauginančiu nuotykiu. Net kai žydi pievos ir šviečia saulė. Einu pirkti naujos kilpos ir karabino :)

X-Alps 2011

Jau kelias dienas prilipęs prie X-alps žemėlapio. Vakar stebėjom nerealų Maurer pasirodymą. Atletai kaip tik juda netoli Bolzano. Kadangi visos vietos aplink yra iššniukštinėtos, pastoviai isivaizduoju, kuriuo takeliu jie kops į kalną ir nuo kur sklęs žemyn. Čia tai varžybos!

Daugiadieniai slidžių alpinizmo/turizmo maršrutai

Prieš pusantrų metų slidėmis praėjom nuo Chamonix iki Zermatt. Tai vienas iš populiariausių slidžių alpinizmo/turizmo maršrutų pasaulyje. Geriau pasidairius galima rasti mažiau populiarių bet lygiai taip pat įspūdingų maršrutų. Prie tokių mane dabar ir traukia.

Venter Skirunde

Rytinių alpių klasika yra Venter Skirunde (Vent Loop). Daugiau info galima rasti čia. Aš esu pabuvojęs beveik visose (Similaun, Fineilspitze, Weisskugel, Wildspitze) iš maršrtuo viršūnių, bet norėčiau praeiti visą maršrutą kartu. Didžiausias šio maršruto minusas yra aplinkui esančios slidinėjimo trasos. Praktiškai visada matai bent vieną iš jų.

Skiroute Hoch Tirol

Kitas mažiau garsus maršrutas yra Aukštasis Tirolio maršrutas. Jis greitai populiarėja dėl gražių vaizdų, sudėtingų įkopimų ir ištvermės reikalaujančių užlipimų. Sutikau porą gidų kuriems šis maršrutas žymiai labiau patiko nei Haute Route.

Taigi tepkit slides kitam sezonui!

Brochkogel š. siena ir Wildspitze (3772m)

Savaitgalį su Max kopinėjom Austrijoje. Norėjom pasitreniruoti lipti sniegu ir ledu, todėl šiaurinė Wildspitze siena atrodė puikus pasirinkimas. Visgi savo planus pakeitėm, kai susėdom vakarieniauti su būriu naujai iškeptų gidų. Nors buvau visiškai miręs po dieninio pasivaikščiojimo negalėjau nesišypsoti. Nuotaika buvo super. Tarp dainų, gitaros ir armonikos pasikalbėjom ir apie maršrutus. Jie mums pasiūlė (įsivaizduokit pokalbį su gerai įgėrusiais gidais :) ) geriau lipti Brochkogel, nes jis mažiau apžmonėjęs. Jau planavimo metu buvau nusižiūrėjęs šią sieną, kuri knygoje atrodė panašiai kaip vogtoje nuotraukėlėje viršuje.Turėjom tik 6 ledsriegius ir 2 tikrus seno modelio ledo įrankius, o 2 givel air tech evo. Maršrutas 250m, iki 55 laipsnių statumo, AD sunkumo. Lipant per nosį, apie D sunkumo ir iki 80 laipsnių. Kadangi nebuvom super pasiruošę, lipom lengvesnį variantą. Du trečdalius pralipom be saugos, nes buvo apie 15cm kieto firno. Kai prasidėjo ledas padarėm 3 bazes (kas 60m). Nulipimas gražia ketera. Nuotraukoje aš saugau Max ant išlipimo į viršūnę.
Nusileidę, sumąstėm dar subėgioti iki Wildspitze viršūnės normaliu keliu. Aplinkui buvo visiška šikna, todėl orientavomės tik dėka išminto takelio. Max yra užsivaręs nesveiką ištvermę, o aš vilkausi vos kojas dėliodamas. Visgi po valandėlės pasiekėm kryžių, nuo kurios nieko nesimatė. Dabar turiu labai raudoną nosį (nes aišku kam debesyse reikalingas kremas nuo saulės...), pavargusias kojas ir gražius prisiminimus.

Multi-easy

Blogas oras - geras blogas. Vakar buvo geras oras, Romkis skundės, kad blogas blogas.
Rimuojasi ir tiesa - retai nutinka :)

Su Max, kuris tik ką grįžo išilgai pervažiavęs dviračiais Pirėnus, lipom lengvus multi-pitchus. Nuotraukų neturim, nes pamiršom fotikus. Taigi pradėjom nuo puikiu pavadinimu lengvo maršruto "Donne...in cerca di guai" (moterys... ieškančios bėdos), o baigėm labai gražiu Orizzonti Dolomitici. (prie pat Sarche miestelio).

Parete Zebrate laipiojimo siena yra žiauriai teigiama, todėl dauguma maršrutų lengvi. Viršutinė dalis vertikali ir puikia tinka base-jumping. Šį kartą base šokinėtojų buvo net keli, visi šauniai nusileido netoliese esančioje pievelėje.

O popietei persikėlėm į Orizzonti Dolomitici (raudonas maršrutas). Ten yra net keli puikūs maršrutėliai (kitą kartą bandysim Amazonia). Žymiai vertikalesni nei Zebrate, su gražiais pralipimais ir lengvu priėjimu. Rekomenduoju mūsų lygio draugams. Sunkesnėse vietose siena puikiai (kas 50cm!!! :) ) naujai prakalta. Tik būtinai visur turėkit šalmus, nes labai jau buvom apšaudyti akmenim. Ypač, jei virš jūsų kas nors lipa. Apačioje teka upė, kurioje šalo mūsų alus, o vėliau kojos ir pilvai.

Balto voro (The White Spider) knyga

Neseniai baigiau skaityti The White Spider. Šiurpiai gražios ataskaitos apie Eigerio šiaurinės sienos įlipimus, bandymus ir tragedijas. Tikra alpinizmo klasika. Iki kaulų smegenų senosios mokyklos darbas.

Stilius ir kruopštumas daro visą skaitymą nerealiai įdomų. Žinai, kai buvo laikai jog į gyvenimą žmonės žiūrėjo be galo rimtai. Ant nosies kabėjo antras pasaulinis karas, įranga tik žengė į modernybės erą ir tvyrojo nacizmo rūkas. Išgyvenimo/tragedijų istorijos yra tikra klasika ir prilygsta "Touching the Void", o kartais ją ir lenkia. Neabejingiems alpinizmo istorijai būtinas skaitinys parašytas pirmosios sėkmingos ekspedicijos dalyvio ir "7 metai Tibete" autoriaus.

Lažybos

Seniai seniai susilažinom su Romans kad pralipsim 7a. Žodžių po daug daug metų - pasiekimai neįtikėtini. Sveriu 90-92kg, lipu 6a. Tokie vat ir pasikeitimai :)

Nemokamos Kalymnos nuplaukė - reikės kažkada važiuoti už savo pinigus, tik reikia nusipirkti hamaką, kuris 100kg atlaikytų. Atrodo Romans'ui irgi nereikės apmokėti kelionės. Is it true Romans? Visgi nėra taip viskas blogai. Vilimantas prasporino man dėžę alaus. Jis savo ruožtu turėjo 9a iki trečiadienio pralipti. Visi š mala savo lygyje.

O 7a taip ir lieka storų senių svajone. Gal kada nors :)

Wilde Kreuzspitze (3132m)

Tiesiog puiki viršūnė vienam gražiausių skiturinimų apylinkėse. Geriau lipti ne į gražią viršūnę, bet į tą nuo kurios matosi puikūs vaizdai. Meditacijai skonio priduoda ir 1600m peraukštėjimas :) Tiesa iki kryžiaus pritrūko apie 50 ar 100m, nes labai jau status paskutinis šlaitas ir karnizai ilsisi ant keteros.



Wilde Kreutzspitze at EveryTrail

K2 Shuksan

Nuplaukė šių metų didysis slidžių žygis į Finsteraarhorn. Prieš vėją nepa..., o prastu oru į tokį kalną neįsilipsi. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Ruošdamasis žygiui nusipirkau naujas slides K2 Shuksan. Tikra slidžių aplinizmo klasika ir pasak Max viena populiariausių slidžių.
Šveicarijoje lijo, snigo ir pūtė, o prie Bolzano pro debesis švietė saulutė. Čia blogo oro frontas buvo tik ką praėjęs ir turėjom apie pusmetrį naujo sniego, bei 3/4 lavinų pavojų. Knietėjo išbandyti naujas slides. Aišku nepaliko ir savisaugos jausmas. Todėl pasirinkom matyt saugiausią kada nors matytą maršrutą netoli Plosės slidinėjimo kurorto. Tai puikus maršrutas blogom sąlygom arba jei tai yra pirmi bandymai už trasos ribų. Rekomenduoju.

Slidės - nuostabios. Bent jau taip atrodo po mano sutrintų Hagan Devil. Svoris labai panašus į mano senučių, bet 5cm ilgesnės (174cm) ir gerokai platesnės. Dabar gal net žiūrėčiau į 180cm versiją. Technologija žengia į priekį :) Gal pridėjus 300EUR išeitų kas nors dar geresnio/lengvesnio, bet kol kas tikrai džiaugiuosi. Suporavau jas su Diamir Eagle apkaustais. Puiki kombinacija. Nei slidės nei apkaustai nėra lengviausi, bet jaučiasi patikimumas ir kontrolė. Prie lengvesnių slidžių būtų geriau kas nors lengvesnio. O prie free-ride matyt labiau tiktų kiti apkaustai. Pirmi posūkiai nenuvylė. Purus naujas sniegas ir lėkštas kalnas tiesiog pripildė džiaugsmu :)

Easy Ski Tour near Plose at EveryTrail

Fineilspitze (3514m)

Nors turėjom labai seną planą užsilipti į Zukerhuetl, paskutinę minutę nusprendėm keisti planus - per didelis lavinų pavojus. Visą savaitę vyravo stiprus šiaurinis vėjas, o užlipimas ant ledyno kaip tik per statų pietinį šlaitą. Ką daryti, ką daryti? Gerai, kad pas mus Max žino visas viršūnes aplinkui, visus namukus kur galima nakvoti ir šiaip yra šaunus vyrukas :) Tai jis sako "einam į Fineilspitze".

Na aš aišku nieko labai tokio nesitikėjau, viršūnę esu matęs iš Schnalstal slidinėjimo kurorto, o ji neatrodė labai pikta. Pirmas įdomumas pasitiko ant ledyno. Ten nemažai ledokryčių, o statumas ne mažesnis nei 35 laipsniai. Gerai, kad visas naujas sniegas buvo nupūstas, tai žengėm drąsiai senomis vėžiomis iš tolo aplenkdami stačiausias ir baisiausias vietas. Visgi prie viršūnės metėm slides į šalį, traukėm ledkirčius ir kapojomės į viršų. Paskutiniai 40m eina puikia ketera. Dėl triusikų prilaikymo susirišom į virvę ir saugojom vienas kitą naudojant uolas ir koja primintus ledkirčius.


O viršūnėje, puikūs vaizdai: šalia matosi Similaun, Weisskugel ir net Oetzio radimo vieta. Tolumoje stiebiasi dolomitai. Matyt techniškiausia žygio dalis buvo alaus gėrimas trobelėje. Bet tikrai nesitikėjau, kad pats "crux'as" bus lipimas į lovą. Buvom nerezervavę vietų, tai gavau antrą aukštą koridoriuje su labai mažai vietos virš lovos. Pati lova mano pečių aukštyje, o nėra jokių kopetėlių ar kažko panašaus. Po kelių bokalų alaus 3km aukštyje naudojau heel-hooką ir nusibrozdinau visą lešką. Naktį porą valandų kankino troškulys, bet bijojau kad nebeįlipsiu atgal. Troškulys nugalėjo ir netgi visiškoje tamsoje vėl sėkmingai atlikau pratimą. Visgi į tualetą nebėjau ir laukiau ryto.

Čia kažką GPS streikavo. Bet tik į viršų... atgal gerai atrodo rodė. Gal kas žinot kame problema ir gal jį kaip nors reikia specialiai pririšti prie kuprinės?
Fineilspitze at EveryTrail

BCN Bouldering

Barselonoje sekmadienį išsislapstė visos virvės. Žiūrėjom kur gi galima paboulderinti. Visi pagrindiniai regionai yra šiek tiek nutolę nuo Barselonos ir išsimiegojus iki pietų nebeverta ten pusdieniui važiuoti.

Web2.0 pasiūlė Can Boquet PDF (14.1MB). Nerealus atradimas - nuostabus pušynėlis su puikiais vaizdai į jūrą ir į Barseloną.