Jau beveik prieš porą mėnesių palikau Bolzano miestelį, o kartu ir Dolomitų alpes. Gyvenimas pasisuko kitu kampu. Vietoje kalnų kasdien matau jūrą, o aukščio poreikį dažniausiai slopinu stovėdamas prie dangoraižio langų. Vis dar kultivuoju savo įrangos kampelį, todėl tikiuosi bent jau apie tai galėsiu ką nors retkarčiais pablevyzgoti.
Visgi paskutinius porą savaitgalių praleidau Pirėnų kalnuose žvalgydamasis, ką čia gero nuveikus. Viena iš Katalonijos ikoninių viršūnėlių yra Pedraforka, į kurią bandėm užsilipti vakar. Kaip pastaruoju metu dažnai pasitaiko - pasimaišė sniegas, kurio tikrai nesitikėjau. Keistas jausmas, kai Barselonoje ant saulutės gali sėdėti su maikute, o jau po poros valandų sportbačiai baikščiai slysčioja katėmis išmintuose pėdsakuose.
Posts
3 comments:
Tenka man vel parasyt. Biciuli, laikas tau kur nors apsilankyt.
Arba uzdaryk jau savo bloga, nes as vis uzeinu, tikiuos ka naujo rast ir pish...
Tiesa, teks uzdarineti.
Tu uzvesk dabar koki kita reikala. Ripas vis nestokoja temu :)
As nenoredamas uzsitraukti tavo rustybes ju nekartosiu. ;)
Post a Comment