Didelės sienos netoli Bolzano

Praeitais metais Lietuviai daug ir nerealiai lipo ant didelių sienų. Stogą nurovė Gedo ir Saulės pasirodymas. Jų neatšalusius įspūdžius galite paskaityti čia... Yosemite nors ir "labailabai", bet ir toli. Aišku aš net nesiruošiu bandyti ką nors didesnio, bet Juras uždavė natūralų klausimą - "o ką gi galima lipti netoli Bolzano". "Na, daug ką galima lipti", pamaniau, bet kadangi aš pats tik kelis trumpus maršrutus esu lipęs, tai paklausiau mūsų alpine stiliau maniako Markus. Šis per daug negalvojęs išpyškino kelis pavadinimus, apie kuriuos aš čia ir parašysiu. Dar noriu pridėti, kad jo nuomone geriau važiuoti į Šveicariją ar Prancūziją jei tikrai norisi kažko didesnio. Bet jei norite aplankyti mane, tai ir čia yra ką veikti :) Žodžiu, jei ką lipsit iš šių sienų, būtinai praneškite ir liberoflat hostelis bus jūsų paslaugoms :)

1) Via del gran diedro. 1350m. VI+, A1 (VII+ laisvu). Pirmoms virvėms yra saugos taškai. Daugiausia lipama Liepą. Užtrunka 2 dienas. Knyga: Pale di San Lucano. Luca visentini. 262 psl.


2) Via Vertigine. 1000m (30 virvių). VI, A2/R1/V. Visos stotys prakaltos. Knyga: Pareti del Sarca, edizioni versante sud. Diego Filippi. p. 220


3) Il grande Incubo. 1200m (32 virvės) VI, A3/R3/V. Daugiau aid lipimas. Knyga: Pareti del Sarca, edizioni versante sud. Diego Filippi. p. 221. Yra detalesnis topo, bet patingėjau skenuoti. Jei reikia parašykit.

4) Monte Agner. Yra daug maršrutų. Igliausias: Spigolo Nord, Gilberti - Soravito (N arête). 1600m I-/V+, V. Tai viena didžiausių klasikų dolomituose. Knyga (turėtų būti): Pale di San Martino. Luca Visentini.


5) Marmolada. Yra daug maršrutų. Yra alpine, yra ir sportinių multi pičų. Vienas iš įspūdingų: Tempi moderni. 850m, 7+.

Netikslios šių sienų būvimo vietos.

View big walls near Bolzano in a larger map

Taigi laukiam...

Cevedale

Šį savaitgalį ėjom treniruotis ant Čevedalės (3769m) kalno. Tai vienas aukščiausių regiono kalnų (o gal ir pats aukščiausias), į kurį galima užsirepečkoti nenusiėmus slidžių. Į šį kalną veda keletas maršrutų. Mes pasirinkome ilgesnį ir ne tokį statų, be to keletas kitų maršrutų prasideda Sulden slidinėjimo arenoje, kas grožio neprideda. Nuo viršūnės matosi aukščiausi regiono kalnai (nuotrauka kairėje): Ortleris (3905m , lipimo aprašymas) ir Gran Zebru (Koenig spitze 3850m, nebaigto lipimo aprašymas ).

Nors peraukštėjimas ir nėra labai didelis (1700m), visgi pasirinkom nakvoti rifugio Casati (3269m). Iš ryto jau planavome nebelipti, nes matomumas buvo 20metrų, o nusileidimą planavome ledynu, tačiau valandėlę pasnūduriavus oras pasitaisė. Ėjimas su pilna kuprine žygelio nepalengvino. Mes bandom sutilpti į 12kg ant kupros, tačiau įskaičiuojant kates ir rūbus visiems gyvenimo atvejams, tai padaryti nėra labai lengva. Slidinėti (o ne kažkaip nusileisti) su daugiau nei 13kg yra labai sunku ir reikalauja specialių įgūdžių. Tai ypač aktualu, kai sniegas nėra pats geriausias.

Pats lipimas yra labai paprastas ir tik paskutinis peraukštėjimas kiek sudėtingesnis. Čia reikia stabilaus sniego, nes labai jau statu. Mes ėjome, kai lavininio pavojaus prognozė rodė 2. Aišku, kadangi kalnas nėra labai sudėtingas ir gana garsus tarp skiturerių, stačiausioje vietoje grūdosi daugybė žmonių. Pasirodo paskutiniai metrai link keteros yra visiškai apledėję. Gerai, kad daugumas buvom užsidėję kates ant slidžių, nes per mėlyną ledą be jų būtų ne kas. Tiesa teko išsitraukti virvę, nes vienas iš mūsų kačių neturėjo.

Nusileidimas, tikrai pasakiškas. Aišku jis vyksta uždaru ledynu, bet kol kas tiltai laiko ir žmonės gana drąsiai bando nepravažiuotą sniegą. Mes sekėme kažkieno vėžiomis, todėl irgi jautėmės gana drąsiai.

Cevedale 2 days trip

Apie slenkančius mazgus

Internetas pilnas informacijos apie slenkančius mazgus. Čia pabandysiu plačiau paaiškinti vieno iš mazgo (prusiko) naudojimo pavyzdžių.

Visu pirma, slenkančius mazgus ruošiuosi naudoti gelbėjimo darbams. Kadangi ryt žadame judėti ant ledyno, panorau prisiminti slenkančių mazgų naudojimą. Kaip užrišti mazgą, kaip lipti virve aukštyn. Tiesą pasakius buvau lipęs tik žmaro pagalba, todėl norėjau išbandyti lipimą 2 prusikais, namų sąlygomis. Namų tai namų. Laiptinėje puikūs laiptai, tik kad kaimynai ir butokai nelabai suprato kam gi aš tą virvę kabinu ant tų laiptų, lipu aukštyn, kažką matuoju, pjaustau raišioju... Beje, jei bandysite treniruotis, nepamirškite kad kažkaip reikia ir žemyn nusileisti...

Pradėsiu apie prusikams naudojamą virvę. Taigi, dažniausiai yra naudojama 5-7mm virvutė. Plonesnė virvutė yra silpnesnė, tačiau geriau "kimba" prie virvės, kuria lipi. Žmonės kalba, kad prusiko virvutė turi būti 3mm plonesnė nei pagrindinė virvė. Pvz mes savo kelionėje naudosime Beal Ice line virvę, kuri yra 8.1mm, todėl mūsų šniūrelis yra 5mm storio ir laiko 580kg statinio svorio. Mes bandėm naudoti 7mm ir 6mm virvutes, tačiau net esant sausai pagrindiniai virvei trintis buvo per maža. Papildoma informacija apie virvelių charakteristikas galite rasti čia... Aš nepatarčiau naudoti dyneemos, nes jos baisiai kaista ir bent jau mano turimos turi mažesnę trintį.
Virvelę geriausia surišti naudojant dvigubą žvejo mazgą. Niekada neriškite naudojant aštunkės, tokiu būdu, kai abu virvutės galai yra vienoje mazgo pusėje.
Dar vienas klausimas yra prusikų ilgis. Aš žadu naudoti du prusikus. Ilgesnis, skirtas kojai yra 90cm (dvigubos virvės), o trumpesnis 40 cm (irgi dvigubos). Galbūt 1m ir 50cm ilgiai būtų šiek tiek geriau, tačiau tai per daug reikalo nekeičia. Kelionių ledynais kursuose James buvo išmokintas naudoti žymiai ilgesnius (4, 5m) prusikus. Tam aišku yra privalumų, bet yra ir minusų. Aš šiandien išbandžiau su minėtais ilgiais, ir viskas veikė puikiai. Prisiminkite, kad mažąją virvutę segsite prie apraišų karabinu. Kabant apraišuose, šie pakyla aukščiau, todėl net ir 40cm ilgio pakanka.

Vienas iš praktinių klausimų iškyla, kai reikia susipakuoti šias virvutes. Jas nešamės ant apraišų, arba tiesiai pririšę prie pagrindinės virvės. Aš pasisakau už nešimąsi ant apraišų, prisegant karabinais. Vienas iš markiravimo būdų pavaizduotas šalia esančioje nuotraukoje. Tai labai paprastas ir veiksmingas būdas, kadangi labai paprastai ir greitai galima virvutes išrišti, jos nesipainioja ir yra kompaktiškos. Markiravimo pavyzdį galite rasti šio puslapio apačioje. Jei turite ilgesnius šniurgalius (pvz cordelete) verta pasižiūrėti šitą keistą youtube filmuką. Beje, nors vyruko jumoras savotiškas, jis yra pridaręs daug gerų filmukų.


Paskutinis klausimas yra, kaip visgi lipti prusikais virve aukštyn. Tai visai paprasta ir reikalauja daugiau stiprių kojų ir balanso, nei rankų darbo. Taigi, pirma užrišame mažesnį prusiką ant virvės ir jį įsisegame sau į saugojimo kilpą ant apraišų. Mazgą pastumiame kiek galima į viršų. Žemiau pirmojo mazgo rišame antrą, ilgesnį prusiką. Į kilpą statome koją. Tam matyt reikės pasikoreguoti mazgo buvimo vietą. Jei mazgas per stipriai užsiveržė, jį galite šiek tiek atveržti. Tai padaryti labai paprasta. Dabar pakelkite mazgą kiek galite aukščiau, tuo pačiu sulenkdami koją. Naudojantis virve ant kurios kabate, pasikišate koją po savimi ir atsistokite ant jos. Jums nereikia prisitraukinėti rankomis, tiesiog pagrindinę virvę naudokite balansui ir prisilaikymui. Atsistoję, paslinkinte trumpąjį prusiką kiek galima aukščiau ir vėl atsisėskite į apraišus. Kadangi jūs vėl sėdite apraišuose viskas parsideda iš naujo. Jūs vėl galite sulenkti koją ir paslinkti ilgąjį prusiką aukštyn. Vėl imate pagrindinę virvę, stojatės ir taip toliau. Jei turite ilgesnius prusikus galite kojos prusika segti auksciau. Taciau tada iskyla maza problėmėlė, kuria galite pamatyti šiame video.

Gera įsižiūrėkite į mazgą viršutiniame paveikslėlyje. Neteisingai surištas mazgas neužgriebia virvės.

Įranga skirta Haute Route

Balandžio 24 ruošiamės eiti Haute Route. Esame keturiese: Torsten, James, Max ir aš. Matyt teks nemažai vokiškai pasikalbėti :) Dabar sudarinėjame įrangos sąrašą, kuriuo dalinuosi su jumis. Dauguma įrangos užvadinta angliškai, dalis vokiškai.

Ryt porai dienų išeiname su pilnom kuprinėm treniruotis ant Čevedalės (3 769m).

GPS

Ne per seniausiai, savo gimtadieniui pasidovanojau GPS. Tam kaupiausi gal metus, o gal ir ilgiau. Pasirinkimas truko ilgai, nes niekaip nesugalvojau, kam gi man jo reikia. Prieš ką nors perkant aš mėgstu save įtikinti, kad man reikia. O su GPS ne taip lengva save apgauti. Bet kadangi šiemet ruošiamės slidėmis eiti Haute Route, nusprendžiau, kad laikas :) Jei bus blogas matomumas, tai būtinai reikės GPS. Aišku tikros priežastys yra kur kas paprastesnės.

1. GPS yra dar vienas įrankis mano alpinizmo muziejaus kolekcijoje
2. Bloge dabar žymiai lengviau pasigirti savo paskutiniais paivaikščiojimais
3. Bėgiojant įdomu žiūrėti kaip mirguliuoja lemputės ir stebėtis kaip lėtai visgi bėgasi
4. Kai skiturinant liežuvis jau siekia kelius, gali pasižiūrėti kiek aukščio dar reikia užlipti
5. na yra ir daugiau, bet manau šie yra svarbiausi

Rinkausi iš Garmin kolekcijos, su mintimi GPS naudoti išskirtinai pasivaikščiojimams kalnais ir miškais. Renkantis plačiau, paieška užtruktų dar ilgiau nei metus... Pradžioje galvojau apie pigesnius variantus, bet manęs nežavėjo, kad kai kuriuos įrenginius galima jungtis tik per COM jungtį, be to ne visuose modeliuose prideda laidą, o jis kainuoja beveik pusę aparato kainos. Tada dar nusprendžiau, kad gal reikėtų ir žemėlapio ateičiai. Aišku norėjau išleisti tik vidutinę krūvelę pinigų. Be to žiūrėjau, kad baterijos temptų kuo ilgiau. Negaliu pasakyti, kaip visi šie faktoriai nulėmė, bet galiausiai apsistojau ties GPS map 60.

Pirmus bandymus naudotis matote čia. Tai mūsų skitour į Upikopf ir Madritch viršūnes.

View skitouring Madritch in a larger map


View Upikopf in a larger map

Galiu pasakyti, kad įrankis visai ne prastas. Aišku, kitaip sakyti negaliu, nes nusišaučiau. Na tokia gera ir funkcionali plyta. Dizainas ir vartotojo sąsaja (HCI) artėja prie nulio. Bet iš kitos pusės malonu turėti kažką, kas atrodo patikimai ir sukurta inžinieriaus, inžinieriui. Tikslumas kalnuose pakankamas (apie 5-7m), tačiau mieste ar giliasniame kanjone nuo prasto (15m) iki visai prasto (nepagauna satelitų). 15m ant status šlaito yra gana netikslu. Dabar mokausi visokių gudrybių ir kaip matote jau išmokau prijungti prie kompo :) Baterija atlaiko porą vienadienių žygelių paprastame rėžime. Kol kas nebandžiau naudoti ekstremaliomis sąlygomis, bet gal greitai...