Val de Nuria ir Puigmal

Vakar grįžau iš gražaus pasivaikščiojimo Val de Nuria. Tai viena iš populiarių vietų Katalonijoje, kur lengvai ir patogiai galima pasiekti kalnus. Vieta tikrai nuostabi (nuotraukos kiek vėliau), o susisiekimas su Barselona irgi patogus. Sėdi į traukinį link Visp, o po geros valandos persėdi į traukinį link Nurios. Visa reikalinga info yra čia... Išlipi dviejų kilometrų aukštyje, kur stovi senos statybos kalnų fortas. Gražu ir šalta.

Važiavom su linksma ir spalvinga Telefonikos internų kompanija. Kaip visada daug juoko, nesusipratimų ir kvailybių. Su šiais žmonėm lengva. Surašiau, ko reikia ir jie nusipirko visą įrangą vieninteliam žygiui. Turėjom vieną škotę, kuri nei karto nemiegojo palapinėje. Tai ji Decathlon apsirengė nuo kojų iki galvos. Aišku netikėjo, kad reikės fliso, bet atvažiavus į kalnus gavom lengvą šoką +9. Po Barselonos +33 toks pokytis lengvai nustebino. Ta proga forto/viešbučio kavinėje radom teisingos airiškos kavos. Dvigubas viskio su viengubu kavos ir kremo. Trys tokie ir už lango siaučianti audra nebebuvo baisi. Per pertrauką tarp lietaus šuorų nusikasėm iki palapinių (tamsoje orientavomės tik dėka žaibų), kur susėdę pasakojom visokias istorijas. Žaibai, pagarsintas perkūnas ir kruša smagiai nuteikė rytdienos žygeliui.

O sekmadienį iš pat ryto traukėm į Puigmal (2910m). Tai faina viršūnėlė ant Ispanijos ir Prancūzijos sienos. Ją pasiekėm po kokių 3.5h. Nuo ten pasivaikščiojom įspūdinga ketera. Iš vienos pusės saulėta Prancūzija, iš kitos debesuota Ispanija. Džiaugiausi savo striukele ir ilgom kelnėm. Debesyse ne taip jau ir šilta... Beeinant gimė legendos apie raganas, akmenų žmogelius ir riedančias karves, kurios skabė žolę ant pavojingai stačių šlaitų.

Visi buvo labai patenkinti kad ir nelabai lengvu žygeliu. Barselonoje atsisveikinom su Jason, kuris suvisam paliko mūsų kompaniją ir tiesiai iš vieno traukinio persėdo į kitą, kiek ilgesnei kelionei namo. Ryt ir aš traukiu link didesnių kalnų.

View Puigmal in a larger map