Montblanc 2009 - Trijų kalnų traversas (techninis raportas)

Santrauka:

Viršūnė: Montblanc (4810m), Alpės, Prancūzija-Italija.

Maršrutas: Trijų kalnų traversas pradedant ir baigiant Col du Midi

Sudėtingumas: PD+ (not very difficult)

Žygio data: nuo 2009-08-06 iki 2009-08-16.

Kopimo data: 2009-08-14

Oro sąlygos: giedra

Maršruto laikas: 11 valandų

Grupės nariai: Linas Baltrūnas, Tadas Makčinskas, Manuel Kirschner

• 2009-08-07: Pasivaikščiojom nuo Baltojo iki Juodojo ežerų. Puikus oras. Maksimalus aukštis apie 2300m. Labai gražūs vaizdai, matosi trijų kalnų maršrutas. Viso gal 8h.
  
• 2009-08-08: Pasivaikščiojimas iki ledyno. Oras prastėja.
• 2009-08-09: Sportinis kelių virvių uolų maršrutas virš Mar de Glass ledyno. Iki ten kur veža traukinukas sparčiu žingsniu nuėjom per porą valandų. Tadas ir Manuel lipa su alpinistiniais batais (su viršutine sauga). Maksimalus sudėtingumas 5c.
• 2009-08-11: Blogas oras, sėdim Chamonix. Vakare keliamės iki tarpinės keltuvo stotelės link Aiguille du Midi ir nakvojam Chalet du plan de l'Aguille trobelėje. Baisiai gera vakarienė.
• 2009-08-12: Keliamės keltuvu iki Aiguille du Midi. Ėjimas iki stovyklos. Stovyklos įsirengimas žemiau Cosmique viešbučio. Poros virvių firno maršrutas (iki 70 laipsnių). Ėjimas nuo keltuvo link stovyklavietės prasideda sniego ketera. Esant geroms sniego sąlygoms, be vėjo tai neturėtų sudaryti problemų. Mes ėjome ryšyje. Vietomis teko prasilenkti su priešinga linkme judančiais alpinistais, kas nesudarė per daug problemų. Vėjuotą diena būtų sunkiau. Stovyklavietė įsikūrėm žemiau Cosmique viešbučio. Mes buvom ne vieninteliai. Čia visą vasarą yra apie 10 palapinių. Ledynas gana apšiktas. Į tualetą rimtam reikalui reikėtų subėgioti iki Cosmique arba išsikasti bent jau metro gylio duobę.
  
• 2009-08-13: Pasivaikščiojimas ledynu iki Italijos pusės. Kavos gėrimas. Savisaugos, saugos, stabdymasis ledkirčiu ir kitos treniruotės. Ėjimas iki Italijos keltuvo užėmė dvi valandas (greitu tempu). Žemiausioje vietoje yra didelių plyšių. Lipant žemyn ir aukštyn atskiros saugos nedarėm.
• 2009-08-14: Kopimas į viršūnę (aprašytas žemiau)
• 2009-08-15,16: Atsigavimas ir ruošimasis namams. Dar buvo suorganizuotos trumpos užkyštukių (zakladkių) kišimo dirbtuvės. Atidarėm naują laipiojimo rūšį - aid bouldering :)

Kopimą pradėjom 1:50. Antrą nakties iš Cosmique pajuda didžiausias žmonių skaičius. Visur ėjome susirišę 3-4m atstumu. Maršrutas prasideda kopimu į Mont Blanc du Tacul (nuotrauka kairėje). Tai statokas kopimas apeinant bergšrundus. Ledkirčio praktiškai neprireikia. Sniegas pašalęs, todėl būtina turėti kates. Netoli viršūnės praėjimas po įspūdingais serakais. Mano vertinimu, lavinų pavojus vasaros naktį nedidelis (aišku visko gali būti). Į dienos pabaigą kartais krenta atskilę ledo luitai. Tai šiaurės vakarų šlaitas, todėl saugiausia maršrutą pabaigti iki ankstyvos popietės.

Antras maršruto etapas - kopimas į Mont Maudit. Pakilus ant Tacul tenka prarasti šiek tiek aukščio (nedaug, iki 100m). Maudit šlaitas šiek tiek statesnis. Mes ėjome tiesiai aukštyn (netraversuojant) todėl naktį, jis pasirodė itin status. Čia atramai naudojom ledkirtį. Pats kopimas į Maudit užsibaigia techniška 70 metrų atkarpa (pats viršus nuotraukoje). Čia dažniausiai yra įšaldyta virvė, kurioje kas kažkiek metrų yrą po mazgą. Mes kopėme slenkančia sauga. Atramai naudojomės pagalbine virve. Saugą apačioje segėm tiesiai į virvę, o vėliau sukom tris ledsukius. Po ±40 metrų yra uolos, kur pilna kilpų į kurias galima įsisegti. Čia su Tadu pasikeitėm lyderiavimu. Viršutinė atkarpa iki keteros mažiau sudėtinga, yra šiek tiek uolų. Pačiame viršuje buvo saugos taškas (įšaldyta? virvė ir karabinas). Problema su šia atkarpa tikrai ne jos sudėtingumas. Tai yra maršruto lėčiausia vieta, kur susigrūda visi gidai su klientais. Jie nori kaip galima greičiau praeiti šią atkarpą ir nelabai žiūri į kitus. Visada yra nuotaika skubėti, todėl vieta gan pavojinga. Būtinas šalmas. Manuelis gavo gerą ledo luitą į galvą, kuris šiek tiek įlenkė puta plastinį (Petzl Meteor tipo) šalmą.

Po Maudit vėl prarandame šiek tiek aukščio (iki 150m). Paskutinis etapas prasideda postačiu traversu, kuris po pirmo pakilimo išsilygina ir tampa nestačiu (iki 35 laipsnių) šlaitu. Šioje vietoje man asmeniškai stipriai pasijautė aklimatizacijos trūkumas. Pati viršūnė - tai sniego ketera, nuo kurios atsiveria gražūs vaizdai.

Grįžtant mes nulipom žemyn nuo Maudit naudojant slenkantį mazgą (čiuptuką) ir viršuje bei per vidurį esantį tašką. Tiesa, mes nešėmės dar vieną papildomą virvę, kuri pravertė, tačiau nebuvo būtina. Prie palapinių buvom apie antrą dienos. Viso 11h ėjimo.

Google maps:

View MontBlanc in a larger map

Dalinė kainų išklotinė:
Road toll Bolzano(BZ) -> Courmayeur 36EUR

Gas BZ -> Chamonix (5.28km * 7l * 1.35 EUR) 50EUR

Mt Blanc Tunnel IT -> FR 33.20EUR

Lift pass Aiguille du Midi 20/person (normal price is ±40EUR)

Drinks Cosmiques hut (0.33 beer I think was 3.7EUR)

Camping Les Arolles, (10 days (-climbing days), 2 tents, 4 persons, 1 car) 216EUR

Road toll Courmayeur -> BZ 37EUR

Mt Blanc Tunnel FR -> IT 33.20 EUR

Lift bellow index 12.50EUR

Gass (8EUR+8EUR+5EUR)

Chalet du plan de l'Aguille Hut 37EUR/person with very good dinner and breakfast.

Cosmique hut - was 50EUR with dinner included but we choose tents.

Mont Blanc

Seniai seniai su tėčiu turėjom svajonę kartu užsilipti į Mont Blanc (4810m). Ir tik po trijų metų kalbų šiemet susitikome Chamonix. Prie mūsų prisijungė ir Tadas su Manuel. Simbolinė alpinizmo sostinė užbūrė savo vaizdais ir atmosfera. Apsistojom Arolles kempinge. Tai nykstanti kempingų rūšis, kur apsistoja beveik vien kalniečiai su savo mažomis palapinėmis. Ten pat bazavosi ir Juras su Kuru ir co.

Oras biuro, o su juo ir mūsų nuotaika. Vieną dieną pasivaikščiojom gražiais maršrutais nuo baltojo iki juodojo ežeriukų. Kitą dieną aš gydžiausi gerklę, o tėčiui kažkas nutiko su klubu ir koja. Supratom, kad kopimas kartu į viršūnę atidedamas geresniems laikams. Kad nebūtų taip liūdna, kartu pasikėlėm į Chalet du plan de l'Aguille namuką, iš kurio žemai matosi visas Chamonix. Antradienio ryte pasikėlėm liftu iki Aiguille du Midi. Čia baisiai gražūs vaizdai ir matosi trijų kalnų maršrutas iki pat Montblano. Atsibučiavom su tėčiu ir briauna leidomės iki stovyklavietės po Comique. Pasistatėm palapinę ir įsirengėme nerealią stovyklavietę.

Tą pačią dieną pasitreniravome lipti firnu ir ledu. Kitą rytą baisiai reikėjo kavos, tai nutarėm nubėgti iki Italijos pusės. Po poros valandų greito ėjimo gavom brangaus cappuccino ir grįžom atgal. Dar beeidami nutarėme pasitreniruoti stabdymąsi ledkirčiu, įvairias saugas ir tt. Šalia mūsų treniruočių lauko ėjo takelis. Žmonės su nuostaba žiūrėdavo, kaip po nepavykusios saugos bandymo mes čiuožiame stačiu šlaitu žemyn, susipainioję virvėse ir garsiai juokiamės.

Kadangi oro prognozės buvo nelabai kokios, nutarėm lipti pasukutinę giedrą dieną. Žinojom, kad per mažai aklimatizacijos (viena nakvynė), tačiau jautėmės puikiai, todėl 1:50am pradėjom. Su mumis pajudėjo ir visa armija giduotų žmonių. Kaip jonvabaliai ropštėmės stačiais šlaitais, o aplinkui krito žvaigždės. Lipant į patį Montblaną tekėjo saulė. Kartu su saule ištirpo ir mano jėgos. Taip silpna seniai nebuvo. Bet iš lėto, padedant Tado ir Manuelio pasiekėm viršūnę. Ilgai nelaukę leidomės žemyn, nes galvoje blaškėsi patirpusio sniego lavinos. 1 pm (11h ėjimo) jau buvome prie palapinės, kur smagiai nusnaudėm. Vėliau sekė alus, kebabai ir kvailiavimas Chamonix. Kitos nuotaukos čia...

Kitame poste parašysiu žygio technines detales ir kainas.

Lietuvos psichologė apie kalnus

Interviu su psichologe Genovaite Petroniene. Kodėl žmonės eina į kalnus, kas yra kalnų liga ir tt.

Val de Nuria ir Puigmal

Vakar grįžau iš gražaus pasivaikščiojimo Val de Nuria. Tai viena iš populiarių vietų Katalonijoje, kur lengvai ir patogiai galima pasiekti kalnus. Vieta tikrai nuostabi (nuotraukos kiek vėliau), o susisiekimas su Barselona irgi patogus. Sėdi į traukinį link Visp, o po geros valandos persėdi į traukinį link Nurios. Visa reikalinga info yra čia... Išlipi dviejų kilometrų aukštyje, kur stovi senos statybos kalnų fortas. Gražu ir šalta.

Važiavom su linksma ir spalvinga Telefonikos internų kompanija. Kaip visada daug juoko, nesusipratimų ir kvailybių. Su šiais žmonėm lengva. Surašiau, ko reikia ir jie nusipirko visą įrangą vieninteliam žygiui. Turėjom vieną škotę, kuri nei karto nemiegojo palapinėje. Tai ji Decathlon apsirengė nuo kojų iki galvos. Aišku netikėjo, kad reikės fliso, bet atvažiavus į kalnus gavom lengvą šoką +9. Po Barselonos +33 toks pokytis lengvai nustebino. Ta proga forto/viešbučio kavinėje radom teisingos airiškos kavos. Dvigubas viskio su viengubu kavos ir kremo. Trys tokie ir už lango siaučianti audra nebebuvo baisi. Per pertrauką tarp lietaus šuorų nusikasėm iki palapinių (tamsoje orientavomės tik dėka žaibų), kur susėdę pasakojom visokias istorijas. Žaibai, pagarsintas perkūnas ir kruša smagiai nuteikė rytdienos žygeliui.

O sekmadienį iš pat ryto traukėm į Puigmal (2910m). Tai faina viršūnėlė ant Ispanijos ir Prancūzijos sienos. Ją pasiekėm po kokių 3.5h. Nuo ten pasivaikščiojom įspūdinga ketera. Iš vienos pusės saulėta Prancūzija, iš kitos debesuota Ispanija. Džiaugiausi savo striukele ir ilgom kelnėm. Debesyse ne taip jau ir šilta... Beeinant gimė legendos apie raganas, akmenų žmogelius ir riedančias karves, kurios skabė žolę ant pavojingai stačių šlaitų.

Visi buvo labai patenkinti kad ir nelabai lengvu žygeliu. Barselonoje atsisveikinom su Jason, kuris suvisam paliko mūsų kompaniją ir tiesiai iš vieno traukinio persėdo į kitą, kiek ilgesnei kelionei namo. Ryt ir aš traukiu link didesnių kalnų.

View Puigmal in a larger map