Barselonos tunelio sugrįžimas

Aš ir vėl Barselonoje. Šį kartą truputį ilgesniam laikui - keliems mėnesiams. Taigi raportuosiu savo subjektyvią nuomonę apie čia esančius uolų regionus. Jei kas turit noro, kad pažiūrėčiau kokią laipiojimo vietą aplink Barseloną- rašykit. O gal galit ką nors pasiūlyti? Aš pasiruošęs ten nuvykti ir atraportuoti :).

Pradėsiu nuo miesčioniško laipiojimo (urban climbing) vietos - Barselonos tunelio. Kažkada buvau baisiai laimingas jį atradęs, o dabar esu laimingas galėdamas čia sugrįžti. Prisiminimuose jis buvo ilgesnis ir ne tokiom aukštom lubom.

Taigi, po ilgos darbo savaitės išsiruošiau pažiūrėti kaip ir kas. Šeštadienį apie pietus, kai saulė labiausiai degina galvą aš jau buvau tunelyje. Čia neblogai pučia skersvėjis, bet ore vis tiek tvyro skalsus žolės kvapas. Kaip senoliai sako - nors kirvį kabink :) Deja man lipti tai nepadėjo. Nors tunelis nebe toks ilgas, kaip atrodė kažkada, pratraversuoti jį tikrai reikia ištvermės. Kojų kybiukai per daugelį metų nerealiai nutrinti, kas padeda akimirksniu užkalti rankas. Viena pusė dar nieko, bet kitoje yra vietų, kur tenka atidirbinėti kas antrą judesį. Žodžiu yra kur tobulėti :)

Kažkur perskaičiau, kad tunelis apšviestas ir naktį. Taigi tą patį šeštadienį apie vienuoliktą vakaro išsiruošiau pažiūrėti kaip tai atrodo. Einant apėmė abejonės. Einu vienas tuo parku - nelabai jauku. Galvoju, negi nieko ten nebus. O visgi, naktį jis atrodo pasakiškai: vienas rastamanas muša būgną, kitas groja kažkokiu dideliu styginiu instrumentu, dar 10 rūko išdribę aplinkui. Akustika kaip turi būti. Laipioja tik ištvermingiausi. Vienas antžmogio sudėjimo vyrukas sau be saugų lipo iki viršaus ir kart kartėlėmis pasikabindavo ant vienos rankos pasisiūbuoti. Linksminasi matai. Kitas monstriukas atsipūtęs traversavo sunkiąją tunelio pusę. Gal tas dūmas tikrai padeda?

Tai va tokie pirmieji įspūdžiai.

View Rock Climbing Tunnel, Montjuic in a larger map