Pirma diena buvo skirta apšilimui ir pagrindų mokymui. Niekas manęs nemokė slidinėti, bet tai iš tiesų vertinga pamoka. Per keletą važiavimų instruktorius tiksliai išvardino mano klaidas, kurių, deja buvo gausybė: per daug svorio į galą (šią klaidą daro 95% slidinėjančiųjų), ant posūkio per mažai sulenkiu kojas ir per mažai pasisuku per liemenį, sukimas inicijuojamas kūnu o ne slidėmis. Išvažiavome ir už trasos ribų, bet iš karto sustabdė policija ir instruktoriui teko ilgai aiškintis kaip ir kas.
Antrą dieną varčiausi taip, lyg pirmą kartą stovėčiau ant slidžių. Visą dieną leidomės šalia trasų netoli Cinque Torri slidinėjimo kurorto. Leidomės nelabai stačiai, pasirinkdami geresnį sniegą, kuris toks būna šešėlyje arba ant šiaurinio šlaito. Kojos suglaustos, svoris centre, pirmas posūkis daromas stipriai paspaudžiant slides. Antras posūkis dažniausiai būna daromas užpakaliu braukiant per sniegą arba galva matuojant jo gylį. Ant saulės sušildyto sniego dar įdomiau. Čia tik broliai kamikadzės sugebėdavo nenugriūti, tačiau jie apsišarvavę šalmais net nebandydavo daryti posūkių. Darėm ir valandos kelionę per mišką, kur statumas siekdavo 40 laipsnių.
Trečia diena buvo pati linksmiausia. Važinėjomės aplink Sellos kalnų grupę. Čia pilna free ride trasų, kuriose puikavosi tonos nepaliesto sniegelio. Važiavom kur tik galėjom ir didžiavomės visos grupės paliktomis vėžiomis. Pagaliau per gerą sniegą visi sugebėdavome gražiai nusileisti ir netgi sukrykštauti iš džiaugsmo. Galiausiai pabandėm vieną iš nesunkių freeride trasų - val Lasties (žemėlapis apačioje). Gaila, kad visur tvyrojo rūkas ir matėme tik apatinę trasos dalį.
View Larger Map
Posts
No comments:
Post a Comment