Geros kalnų turizmo tradicijos

Skaitau labai įdomią Mark Twight knygą pavadinimu Extreme Alpinism, kurią daug kas gyrė ir rekomendavo. Trumpai tariant, tai knyga parašyta daugiau profesionalams, o ne mirtingiesiems, bet kiekviename puslapyje atrandu kažką svarbaus ar įdomaus. Siūlau paskaityti visiems, kam įdomus modernus alpinizmas. Šį vakarą išversiu ne patį didžiausią minties perlą, bet šiaip kažkuo man užkliuvusią (ar artimą) pastraipą apie mitybą. Aš vis galvojau, ko tose kalnų ekspedicijose nuo seno visi kemša lašinius su česnakais. O pasirodo...

"Pastovus ištvermės treniravimas užprogramuoja tavo kūną naudoti riebalus, kurie yra efektyvesnis kuras nei karbohydratai. Šešių kilogramų kūno riebalų užtektų prabėgti dvylikai maratonų (42000 kalorijų (Kilo kalorijų)).

[...]

Aš pastebėjau, kad suvalgius riebalų, kūnas sau praneša, jog atkeliauja daugiau energijos ir tuojau pat pradeda skaidyti kūno riebalus. Nesvarbu ar šie riebalai iš šoninės (mano mėgstamiausi) ar iš Spam sumuštinio, kūnas išmeta į sistemą naujos energijos pliūpsnį, nepraėjus nei dvidešimt minučių. Tai per daug greitai, kad ši energija galėtų atsirasti iš suvirškinto maisto."

[...]

Esant šaltam orui, būtina vartoti česnakus. Tai geresnis anti-krešulinis (angl. antti-clotting) preparatas nei aspirinas. Jis pagerina bendrą kraujo cirkuliavimą. Reinhold Messner naudojo česnako pakaitalus aukštuminiams įkopimams, nes jie taip pat pageriną kraujagyslių elastiškumą. Česnakas ar jo pakaitalai taip pat stiprina imuninę sistemą.

[...]

Galų gale, laipiojimas tai anarchija. Gali daryti ką nori ir valgyti ką nori. Gelen Porzak iš kolorado valgė Pringls bulvių traškučius iki pat Makalu viršūnės."

Gal kas žinot, kodėl ir svogūnai naudojami tokiais dideliais kiekiais?

Šeimyninis skiturinimas Cortinoje

LiberoFlat gyvena daug linksmų plaučių žmonių. Vienas iš jų Dino (oho wikipedijos linkas..., nerealiai), kuris turi labai mielą šeimą ir taip pat mėgsta skiturinti. Ir kaip gi jūs įsivaizduojate šeimynini sekmadienio skiturinimą? Ogi jo numylėtinė bėga priekyje, Dino bando ją pagauti (bet sunkiai sekasi), o tokie paliegę draugai kaip aš, Pancia ir James mato, kad liežuviai jau žeme velkasi. Gerai, kad sniegas naujas, tai visai neblogo skonio. Dino tik pasiguodžia, kad būdavo dar blogiau. Jo draugė du metus nesportavo, nes pagimdė gražią dukrytę, todėl dabar "greitai nelipa".

Kirtom milžinišką lavininį lauką, kur medžiai kaip degtukai išvartyti. Šiurpu vienok. O užsilipę and Pomagagnon, pamatėm nerealų vaizdą į Cortinos d'Ampezzo pusę. Nuotraukos viduryje matosi ir mūsų nusileidimas. Gaila, sniegas patirpęs buvo. Mano slidinėjimo stilius prilygo nuliui... O kai jau prarasdavau kontrolę tekdavo rėkti "banzai" arba "salto". Kamikadze style rulezzzz...

Aspirinas, Apelsinas ir Amfetaminas

"Mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios Tad skubėkim gyventi, nes prabėgs nebegrįš" . Kai muši bongą iki ryto, o ryte vis dar svajoji išeiti į kalnus - labai padeda apelsinai ir aspirinas. Išgeri puodelį šviežiai spaustų sulčių, įkali aspirino ir kaip ant sparnų. Užskiturinom gražią viršūnę, o aš padariau du virtuoziškus salto važiuodamas žemyn. Tai kuo gi čia dėtas amfetaminas? Pasirodo, Austrijoje yra alpinizmo muziejus, kuriame eksponuojama old-school alpinizmo įranga. Kas keisčiausia ten padėtas ir amfetamino buteliukas. Na ir priedo žodis prasideda "a" raide.

Kadangi esame Google eroje, smeigiau "amphetamine mountaineering" ir ką? Yra straipsnis (vokiečių k.) "Amphetamine doping in leisure-time mountain climbing at a medium altitude in the Alps", bet iš abstract nesupratau ką gi jie atrado. O kitoje vietoje radau:

Taking medication/drugs for acclimation, especially in the Alps, is not necessary and can be harmful to your health. The best, safest, and most sensible way to acclimatize is by gaining altitude slowly. Taking drugs such as Diamox is not helping for acclimation. It merely suppresses the very symptoms that tell your body that something serious may be occurring- something that can only get worse in higher altitudes. I have had to have clients flown out with severe altitude sickness that had been masked by taking such drugs. This is not the Himalayas where a climber is at such a high altitude that he/she cannot move down to safety quickly or easily. Only in such extreme situations should a climber take drugs, such as Dexamethason Amphetamine three-D- cocktail to save his/her life until descent is possible.

Dabar šiek tiek minčių iš mano draugo daktaro Torsten. Jis pasisako už paracetamoli, nes kalnuose aspirinas nėra labai gerai jei susižeidi.

Paracetamol - ist the drug. (the pharmaceutic group is called "non-steroid-anti-rheumatic-drug"
It helps:
- to relief pain
- to lower fever
- no effect on inflammations.
The big advantage is that there are the least side-effects you can think of. It is metabolized by the liver and by overdose-use it can harm you liver. That is (besides a possible allergie) the most important side-effect. You can give it to new-born babys, to old sick people, the pregnant women.... no problem.
The common dosage is: 3x 500mg per day.

Aspirin® (ASS) (also a non-steroidal-anti-rhematic)
Effects:
- pain relief
- lowers fever
- anti-inflammatory-effect (this is an advantage to Paracetamol - but only if it is needed)
More side effects than Paracetamol:
It harms your stomach with the risk of a gastric ulcer.
It prevents the blood-cells from clodding together (good if you are having a heart attac or a thrombosis - bad if you are bleeding through an inner or outside wound - cause you lose blood!)
It is not allowed to give Aspirine to kids younger than ±15years for danger of Reye's Syndrome.

Trumpai tariant ne viskas, kas prasideda iš "a" raidės yra gerai, net jei visą naktį mušėt bongą ar ruošiatės užkariauti dar vieną viršūnę...

Visgi lieka APELSINAS. Prieš vartodami vaistus pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Slidinėjimo puriu sniegu mokykla

Nuo penktadienio ryto dalyvavome slidinėjimo už trasos ribų mokykloje. Trijų dienų įspūdžiai ilgam liks mano atmintyje. Ir dabar, kai tik užsimerkiu, matau giliame sniege išrėžtą sinusoidę. Sniegas purutis kaip pūkas. Kojomis vėl jaučiu tą minkštą sniego pudrą. Dar jaučiu, kaip parkritus tos pudros prilenda man už striukės ir šalti upeliai teka mano nugara. "White dreams..."

Pirma diena buvo skirta apšilimui ir pagrindų mokymui. Niekas manęs nemokė slidinėti, bet tai iš tiesų vertinga pamoka. Per keletą važiavimų instruktorius tiksliai išvardino mano klaidas, kurių, deja buvo gausybė: per daug svorio į galą (šią klaidą daro 95% slidinėjančiųjų), ant posūkio per mažai sulenkiu kojas ir per mažai pasisuku per liemenį, sukimas inicijuojamas kūnu o ne slidėmis. Išvažiavome ir už trasos ribų, bet iš karto sustabdė policija ir instruktoriui teko ilgai aiškintis kaip ir kas.

Antrą dieną varčiausi taip, lyg pirmą kartą stovėčiau ant slidžių. Visą dieną leidomės šalia trasų netoli Cinque Torri slidinėjimo kurorto. Leidomės nelabai stačiai, pasirinkdami geresnį sniegą, kuris toks būna šešėlyje arba ant šiaurinio šlaito. Kojos suglaustos, svoris centre, pirmas posūkis daromas stipriai paspaudžiant slides. Antras posūkis dažniausiai būna daromas užpakaliu braukiant per sniegą arba galva matuojant jo gylį. Ant saulės sušildyto sniego dar įdomiau. Čia tik broliai kamikadzės sugebėdavo nenugriūti, tačiau jie apsišarvavę šalmais net nebandydavo daryti posūkių. Darėm ir valandos kelionę per mišką, kur statumas siekdavo 40 laipsnių.

Trečia diena buvo pati linksmiausia. Važinėjomės aplink Sellos kalnų grupę. Čia pilna free ride trasų, kuriose puikavosi tonos nepaliesto sniegelio. Važiavom kur tik galėjom ir didžiavomės visos grupės paliktomis vėžiomis. Pagaliau per gerą sniegą visi sugebėdavome gražiai nusileisti ir netgi sukrykštauti iš džiaugsmo. Galiausiai pabandėm vieną iš nesunkių freeride trasų - val Lasties (žemėlapis apačioje). Gaila, kad visur tvyrojo rūkas ir matėme tik apatinę trasos dalį.

View Larger Map