windsurfing Gardos ezere

Taigi pagaliau pradejau pildyti savo vasaros planus :) Burlentes Gardos ezere. Kadangi truputi atsilaisvinau nuo mokslu, nutarem su James pabandyti windsurfinga. 5dienis nezadejo nieko gero. Lijo kaip is kibiro. Vakare pasiklausem jazzo viename is Riva del Garda klubu, o is pat ryto patraukem ieskoti savo buriavimo vietos. Buvome tryse. As esu bandes burlenciavima, o Minde su Janes pirma karta.

Hmmm susiradom wwwind square mokykla, kurioje turejom pazystamu. Kazkaip ilgai negalvoje pasiemem buriavimo kursus. Po valandeles gavom po lenta ir bure. Hmmm vejas rimo, nes artejo pietu metas. Vejas prie gardos labai supratingas: paburiuoji is ryto (7:00-10:00) ant siaurnio vejo (Peler), kuris pats geriausias buna Malcesnes apylinkese. Tada, vakare (14-18) buriuoji ant pietu vejo (Ora). Pietu vejas buna dazniausiai silpnesnis ir bangos buna didesnes.

Zodziu as greitai perejau i intermediate mokyklele, nes mokejau naudotis apraisais (trapecija) ir truputi paplaukti pirmyn atgal per stipru veja. :) Po pietu prasidejo idomumai. As visai neturiu burlenciavimo technikos. Ty niekas gyvenime manes nemoke, ir net nepatarinejo. Sau bandydavau ant senuko mustang Preiloje paplaukti ir tiek. Taigi nelabai taisyklingai darydavau tack'a (posukis pries veja), o apie gybe (posukis pavejuj) net nesvajojau. Per pirma valanda ismokau siuos abu, nes buvo palankus vejas. Paskui dave labai faina storule lenta, kuri labai sauniai sukinedavosi ir buvo stabilesne, tai problemu dar sumazejo. Vakare jau mokejau Helicopter Tack (aisku ne taip krutai kaip tuose paveiksliukuose...) ir dar keleta idomesniu posukiu.

Vakar, is ryto vejo visai nebuvo. Varem laipioti, o popiet pakilo puikus pietys ;) Dideles bangos ir postipris vejas. Kazkaip pasiemiau 5m^2 bure, tai buvo ka veikti. Bandziau ka ismokau uzvakar, nelabai gavosi :) Tik i gala, apsipratau ir sugebejau pakartoti paprastesnius manevrus.

Dabar dar liko 2 dienos treniruociu... reikes vaziuoti po poros savaitgaliu. Beje kam idomu kainos, tai mes mokejom su 20% nuolaida uz 4 dienas su viskuo 170EUR. Daug, bet ai... Hostelis Rivoje kainuoja apie 15EUR nakciai. Beje jeigu tik nuomotis iranga, tai kainuoja nuo 40EUR dienai iki nezinau kiek.

Via-ferrata Che Guevara

Vakar lauzem via-ferratos taisykles. Tiksliau jas lauze Markus, nes ejo be jokiu saugos apraisku. Del to vire daug gincu ir pykcio, bet nieko negalejom padaryti - tai ne musu pasirinkimas. Visgi ir ferrata pavadinta Che Guevaros vardu.

Taip jau gavosi, kad Markus eina viena karta per metus i kokia nors via-ferrata. Jis labai didziuojasi, kad eina visada be apsaugu. Ir visada pabrezia, kad tik vokieciu turistai eina prisege. Siemet jis pasirinko via-ferrata Che Guevara - viena ilgiausiu ferratu apylinkese.

Is tiesu "vertejo" segtis tik gal kokiose 5se vietose. Vertejo, tai reiskia kad jei kristum tai tikrai baigtusi liudnai. Visur kitur, kristum tik apie 5-15m. Na kaip kas sau leidzia rizika. Bet as matyt niekada nesuprasiu kam taip bereikalingai rizikuoti tokiose situacijose, kai jos lengva isvengti.

Dabar supratau viena toki patarima: geriausia eiti su kompanija, kuri leidzia sau mazdaug vienoda rizikos lygi ir turi panasius sugebejimus. Hmmm jau viena karta maciau cia free solo pralipimu ant uolu, ar tik musu draugas Markus tokiu kvailysciu nepraktikuoja?

Viskas baigesi laimingai, ir su pasimegavimu Trento valgem skania pica. Zodziu dar viena kalnu diena

Pati ferrata nera sudetinga, bet sekinanti. Vaizdai pusetini, nes po kojom yra skaldos karjeras. Uzlipus kitas reikalas. Ant virsaus yra didele pieva. Dabar zydi lauko geles, o tolumoje matosi Ortlerio sniegynas ir Brentos grupe. Pasaka...

sios vasaros planai

Viena vakar buvo draugu susiejimas. Kazkaip nelauktai uzsibreziau savo vasaros kalnu,upiu,ezeru planelius:

1. Ilipti i Violet Bokstus (bent i viena)
2. Pabandyti kalnu dviracius (downhill ar siaip ka nors panasaus)
3. Pabandyti raftinga
4. Nuvaziuoti prie gardos su burlente

O kadangi yra dar ir senu planu tai juos taip pat surasysiu:

1. uzlipti su teciu i Monblana
2. uzsilipti i Ortleri
3. pralipti nors viena 6b on-sigh

Ziuresim kiek cia tu planu isigyvendins. Bet kad nepamirsciau uzrasiau cia.

kaip gimsta "Joint group" trasa

Aukstai aukstai virs Bolzano sestadieni gime nauja trasa. Gime ji tik is dalies: virsuje dar nera grandines, truksta kokiu 3 kabliu, ir ji vis dar netinkama apsilimui. Bet visgi pradzia yra.

4se sedom is pat ryto i Markus masiniuka ir patraukem link jo namais tapusios uolos. Be musu, matyt ten daugiau niekas nesilanko, nes niekada nesam ko nors sutike, magnezijaus pedsakai zymi tik musu nemoksiskus 6tukus... gal mes tik blogi pedsekiai? Visgi Markus buvo vienas pirmuju ir paskutiniuju kurie ten prakalinejo marsrutus.

Kadangi visos trasos prasideda nuo 6a+, sumastem, kad yra vietos dar vienai lengvesniai apsilimo trasai. Be to, Markus nusipirko nauja grazta (labai labai labai brangu ir kruta), tai matyt knietejo ir jam isbandyti. Be to norejom pravalyti nuo lapu priejima iki uolos ir tt.

Apsiginklave grebliu, lauztuvu, kastuvais, graztais ir net dideliu "ledkirciu" (jis buvo skirtas Yeti atbaidymui jeigu pultu) apie 10 jau buvome virsuje. Markus greitai uzsiropste viena is sesiuku salia naujos trasos vietos. Taigi grezem trasa top-rope budu su virve nuo virsaus.

Pirmas didelis darbas surasti patikima uolos lopineli igrezti kabliui. Pirmas kablys turi buti tokiam aukstyje kad butu ne per aukstai, bet tuo paciu saugotu jeigu kristum islipes truputi virs jo. Zodziu apie 3-4m aukstyje. Kadangi kalem apsilimo trasa, butina buvo tureti gerus kybius uztikrintam isegimui.

Taigi seka tokia:

• Primeti kurioje vietoje butu patogu tureti kabli: ne per daug aukstai nuo paskutinio, patogu isegti, ne per arti paskutinio (kabliai kainuoja apie 3-5EUR, taigi ne taip pigu)
• Pasiimi dideli plaktuka ir kauksi aplink pasirinkta vieta. ziuri kad skambetu patikimai
• Su graztu grezi apie 15cm gylio skyle
• Turi tokia slangele prapusti dulkems ir sepeti nuvalyti kitoms
• Sukali kabli su varztu i ta skyle. Siaip nelabai lengvai tas varztas lenda. Mes turejom toki meduka kad metalas-metalas nebarsketu
• Kali iki pat galo kiek imanoma. Varztas toks kad kai ji uzverzineji, jis pleciasi.
  
• Uzverzi apie 70% jegos su gan galingu atsuktuvu. Ty kad nepersuktum.
• Isegi atotampa ir dziaugiesi

Va taip. Tada islipi mazdaug iki kablio virsaus ir vel ziuri kur kita deti. Kadangi uola nelabai superine, tai problema surasti vieta patikimam kabliui. Po pirmo kablio is karto pazymi apie 4-5 vietas kitiems kabliams ir is karto greitai visus pritvirtini.

Kadangi trasos nebaigem ir nepralipom, tai pavadinimas liko tik mintyse. Vyko tarptautinis pasitarimas. Kadangi komanda jungtine tai turi buti kazkas su komanda ir tt. Pageidautina angliskai arba vokiskai. SMS balsas pasake JOINT. neblogai. Gal Joint group ar joint forces? Na dar ziuresim, nes iki galo neteko nuspresti. Jei turite minciu rasykite i komentarus pasiulymus :)

stresinis lipimas

Cia pradejau skaityti tokia knygute apie laipiojima. Pradzia patiko, o ir pazystami rekomendavo. Taigi teko isbandyti viena pirmuju knygutes skyriu.

Vakar Truden, bandziau on-sightingi 6a+. Tai mano on-sight riba. Lipdamas prisiminiau, pastebejima is knygeles: "stresineje situacijoje naudoji tik geriausiai zinomus judesius". Taip ir buvo. Visi techniskai sunkesni, bet padedantys judesiai dingo. Teko tenkintis jega ir adrenalinu.

O jeigu tiksliau, kai ismoksti judesi (is tiesu tai daugybe nerviniu impulsu seka) jis toks buna nerangus. Per daug mastai ir per daug informacijos reikia apdoroti. Kai ji "atidirbi" judesys pasidaro naturalus ir isiraso i smegenis. Tai kaip vaziuoti dviraciu: pradzioje sunku, paskui automatiskai.
Taigi kiekviena judesi reikia taip irasyti kad jis butu teisingas ir imanomas su kuo didesniu stresu.

Jauciu tai mano dabartine didziausia lipimo beda. Gal reikia kelis kart gerai prakristi kad nebebijociau?

skitouring i Marmolada

Taigi vakar uzdarinejom savo skitourinimo sezona - skitourinom i Marmolada. Tai auksciausias (3,343 m) kalnas Dolomitinese alpese. Visa laika norejau uzsilipti i ji, bet vis nesiryzau.

Kelione kaip jau iprasta pradejom 5:30am. Sedom i masina ir jau 8:00am stovejom su slidem Marmolados papedeje. Is tiesu nemaniau, kad uzsilipsim i virsune, bet Markus patikino, kad kaip tik ten ir einam. Na ka pajudejom.

Markus siaip palaiko man per dideli tempa. Todel po truputi su Janes atsilikome. Pradzia eina raudona trasa su paledejusiu sniegu. Is ryto apacioje (2km ausktyje) buvo 6 laipsniai silumos. Teko pora kartu paslysti, bet susilaikiau nenuriedejes. Perejom ant kito slaito (siaures - rytu). Po truputi statejo.

Galiausiai daresi baisu kristi. Siaures slaite sniegas neblogas. Toks pasales, bet ne ledas. Reikia puikiai moketi kick turn(paieskokit sitam psl paveiksliuku) nes kitaip reikalai prasti. Zodziu butina statyti slides statmenai slaitui ir siek tiek ant kanto. Jei pastatai nestatmenai pradedi vaziuoti, kai perkeli svori ant vienos slides. Ir gali sustoti toli apacioje.

Virsuneje buvom 11:00 am. 3h kopimo i labai statu slaita. Vaizdai nerealus. Matosi Sela grupe, Sas Long uolos ir kiti aplinkiniai kalnai. Turejom daug speck'o ir kitu uzkandziu. Gulejom ant bivako stogo ir pietavom. Saulute silde, bet paputus vejui buvo salta. Pavalge visi nelauktai uzsnudom beziuredami i puikias panoramas.

Prabude po 15min supratom, kad jau laikas leistis. O tai pasirodo buvo ne pats lengviausias darbas. Statumas neispasakytas :) Panasiai kaip stati juoda trasa, tik kad 500m ilgio tiesiai zemyn. Sniegas ne pasaka. Ty kietas ir isvazinetas. Mazi kaubureliai gadina visa reikala. Teko kelis kartus lengvai pargriuti.

Besileisdami sutikom alpinistus kopiancius tuo paciu slaitus susirisusius virvem ir su ledkirciais :) Truputi juokinga, bet gal ir teisingai daro.

Apacioje kaip visada visi ziuri su kreiva sypsena. Aisku... nusileidi su striuke i vasara. Bolzano +32

Beje vasara kiek supratau kopimas i Marmolada dar sudetingesnis. Arba via-ferrata arba alpinistiniai marsrutai. Hmmm gal reikes pabandyti?

Pagalba via-ferrata'oje Mori

Savaitgalis buvo neelinis. Penktadieni buvom palaipioti savo pamegtame Sarentino rajonelyje, sestadieni ejom i via-ferrata Mori (Monte Albano) , o vakar skitourinom i Marmolada. Siandien esu mires, todel tegaliu rasyti bloga :)

Sumastem, kad reikia nuvesti Janes i viena sudetingiausiu via-ferratu regione. Kad nebutu soko, penktadieni dar nusitempem palaipioti. Tai geras budas pasiziureti, kaip reaguojama i auksti ir ar zmogus pasitiki technika ir kitu zmogumi.

Sestadieni is pat ryto lekem i Mori miesteli. Dabar vokieciu turizmo metas. Autostrados uzkistos ir del to siek tiek velavom. Buvau pazadejes Arturui, kad spesim grizt i Bolzano iki 4pm.

Tik ateje iki ferratos pamatem porele vokieciu besirengianciu lipti. Lipimo pradzia gana sunki ir reikalauja pastangu. As isreziau savo jau mintinai ismokta kalba:

• Svarbiausia nemetyti akmenu - lengva ka nors suzeisti ar uzmusti
• laikytis saugaus atsumo iki sekancio zmogaus, ypac sudetingose vietose
• visada buti prisisegus bent vienu usu (karabinu)
• geriau nekristi, nes smugis pagal pasakojimus labai didelis

Vokietaite uzstrigo :) Teko padeti. Turejau pasiemes 12m virves, t-block, ir kelis karabinus bei atotampas. Taigi greitai surenciau sistemele ir pririsom mergina prie virves. Per t-bloka ir karabina ja saugojau, kad per daug nekirstu jei ka, o Minde padejo jai su kojom. Pirma atkarpa buvo iveikta.

Kol priziurejau visus kitus, vokieciai uzsilipo iki atsitraukimo aiksteles. Ty vietos, kur galima saugiau nusileisti, jei yra per sunku. Maniau jie tikrai pasuks tuo keliu, bet...

Taigi ties kazkuriu posukiu, pamatem beviltiskai kabancia ta pacia vokietaite. Teko ja aplenkti ir vel kabinti visa sistema. Vietomis patraukti ja i virsu... Ir taip visa ferrata. :) Tas vaikinas, su kuriuo ji ejo, kazkoks nesusiprates ir padejo tik visiskai kritiskose situacijose.

Prie pat galo, mergina krisdavo kas kelis metrus, nebeturejo jegu net pasiimti uz troso. Patempti su dinamine virve nepatogiai kabant ja daresi vis sunkiau. Meistravau pulley sistema, bet virve per trumpa ir uztrukdavo daug laiko. Siaip netaip baigem ferrata po 4:30 vakaro. :))) Arturas nelabai buvo patenkintas, bet man buvo puiki treniruote ir teorijos pritaikymas realiomis salygomis.

Apie t-block: Siaip labai lengvas ir gerai veikia. Virve siek tiek apdraske, bet ne tiek kad reiketu abejoti ar toliau naudoti. Pats daiktas islaiko apie 12KN. Praktiskai virve plysta/pareina po 3KN. Pagal bandymus single virve turi islaikyti 80kg kritima is 2 m. Daiktas veikia tik i viena puse: atleisti virve, jei zmogus pakibes neimanoma, net jei ir nepakibes nelabai imanoma. Tiesa mano virvagalis pasisiauses su plaukeliais, kurie kliuna uz dantuku. Visgi gelbejimo darbams man jis labai patiko.

Galiausiai su Minde nuvaziavom dar iki Arco. Ieskojau akiniu kalnams, bet nieko neradau. Nusipirkau gabaliuka virves priristi t-block prie karabino ir pati karabina. Tikiuosi dabar bus dar paprasciau, nes visada bijojau pamesti ta daikciuka.

slidinejimas vasarop

Ogi viskas prasidejo vakar, kai 4:50 teko keltis is lovos, vos spejus uzmigti. "Sniegas istirps" sumasciau ir uzsimeciau kuprine ant peciu.
Vaziavom skitourinti i val Badia, Falzarego pereja. Nuotykiai prasidejo, kai pamaciau jog pamirsau lazdas. Bet cia jug sudtirolis. 7 ryte kazkokioje kavineje jau teko visom savo ziniom dekoti uz senutes salotines slidinejimo lazdas.

Kopimas prasidejo ne itin ikvepianciai. Eini sau keliuku, +15 is pat ankstyvo ryto. Plastikiniai batai ir slides ant kuprines. Zole zaliuoja, juokinga darosi. Palipus 100-200m prasideda pirmasis sniegelis. Uzsidedam slides ir nusisypsom. Kuo toliau i kalna, tuo daugiau sniego. Saule pleskina mano desini skruosta net silpna darosi. Maikute ilgom rankovem saugo nuo nudegimu :) Po kokios valandeles mes jau virusje uzdarytame restoranelyje. Pakilimas tik 800m - "gabaliukas pyrago :)"

Issidrebiame ant suoliuku ir zvelgiam i nuostabu dolomitu peizaza. Kur nekur sniegas, bet slidinejimo sezonas jau seniai baigesi. Tik Marmolada visa balta (ten vaziuosim savaitgali) ir kviecia paskiturinti. Prasideda deginimasis ir valgymas. Hmmm tik matraco truksta...

Kad nebutu taip lengva dar nubegam iki vienos virsuneles, o paskui leidziames zemyn, bet jau kita trasa. Trasos galas baigiasi ties Cabana Alpina namelio. Ji yra apie 15km ilgio ir nelabai stati.

Cia ir prasidejo visas grazumas. Su vejeliu ir saulute neriame i pacia Dolomitu sirdi. Trasa eina tarp kalnu. Is sonu tikrai labai arti aukstos sienos. Pauksciai ciulba, silta. :))) Jeigu reiketu kam nors paaiskinti kodel as skiturinu, noreciau, kad tuo metu butu buves salia. NEREALU

Tiesa viena karta reikejo pereiti 10m zolytes, nes baigesi sniegas. Pasedejom ant sauleje isildytu uolu ir vel zemyn ant sniego. Taip gera grazu. :) Nusileide, nusioveme sunkius batus ir basi per pieva nuejome iki Cabana Alpina restoranelio. Jis buvo uzdarytas, todel atsigulem netoliese, pasidziovem kailiukus ir nusimove maikes pradejom degintis.
Pramerki aki. o ten kalnai. Uzverti galva ir ten kalnai. Zydras dangus su mazais debesiukais. Pauksciukai ir siltas nosi kutenantis sviezios zoles kvapas. Ech tokiais momentais galiu isimyleti :)

Bolzano +30.

lavininiai pypsiukai

Sestadieni pagaliau isbandem lavininius pypsius. Tai toks prietaisas, kuris padeda surasti i lavina pakliuvusi zmogu. Kiekvienas is dalyviu privalo tureti po viena toki prietaisiuka. Kai pradedi zygi, visi isijungia pypsius i siuntimo rezima. Taigi jie skleidzia 457kHZ bangas visa laika kol tesiasi zygis. Tai yra tarptautinis standartas, todel visi pypsiai veikia su visais kitais pypsiai (nors vienas geras standartas alpinizme :) ) Jei kas nors pakliuna po lavina, visi like tampa gelbetojais. Tada visi draugiskai persijungia savo pypsiu i priemimo rezima ir gaudo signala, tu kurie po lavina.

Pypsiai labai daznai naudojami alpese. Nors ju kaina svyruoja nuo 200 iki 400EUR, beveik kiekvienas skitoureris ir snieginis alpinistas turi toki daikta. Jeigu tokio neturi, visi truputi kreivai i tave ziuri. Matyt tai ne tik tavo, bet ir aplinkiniu saugumas priklauso nuo tokio daikciuko.

Ant pypsio rodo krypti ir metrus kiek liko iki aukos. Visgi praktikoje ne taip viskas paprasta. Daugiau neblogos teorijos su filmukais cia...

Zodziu savo treniruote pradejom apie 3km aukstyje. Buvom 3se ir turejom 2 mammut Barryvox ir viena toki. Viskas prasideda, kai vienas dalyvis nusileidzia su slidem apie 100m iki vietos kur jo nebesimato. Tada uzkasa kuprine su pypsiu i ~1m gyli ir uzglaisto kad nesimatytu. Tada pasitraukia per saugu atsuma ir susvilpia. Ijungiamas laikmatis, tada 2 like gelbetojai visada pakarotoja - "pirmiausia gelbetoju saugumas" :) tipo apsidarom, isijungiam pypsius i ieskojimo rezima, uzsidedam slides ir vaziuojam iki vietos kur paskutini karta matem slepiantiji. Tada vaziuojam zigzagais zemyn. Zigzagai kuo platesni ir nuozulnesni. Kalnas padalijamas i 2 dalis vertikalia linija. Visada susitinkam ant tos linijos. Taip bandom padengti visa slaita. Rankoje turim pypsi. Ji reikia sukineti i visas puses ir ziureti ar nepagauni aukos signalo. Kai kuris nors pagauna signala, pranesi apie tai kitam ir abu pradedam atidesni ieskojima. Signalas pagaunamas likus apie 40 metru. Matyt priklauso nuo slaito statumo, aplinkiniu uolu, sniego gylio. Likus 20-10m nusiimi slides, susimontuoji lavinini zonda ir butinai su pagaliais judi link aukos. Priejes per minimuma badai su zondu ir ieskai aukos. Surades, monuojiesi kastuva ir kasi, arba kitas jau buna susimontaves.

Algoritmas nera labai sunkus, taciau problemos prasideda praktikoje. Visu pirma rodykles, rodancios krypti visada mala sh. Signalas atsispindi nuo aplinkiniu uolu ir slaito, todel yra ypac netikslus. Taigi supratom kad reikia elgtis taip:

• surandi signala
• pranesi apie tai kolegoms
• sustoji ir sukineji prietaisa. ziuri kaip keiciasi rodykles. Mazdaug viska suapvalini ir eini i ta puse.
• visada stebi ar mazeja ar dideja atsumas. Tai atrodo patikimiausias matuoklis.
• eini mazejimo kryptimi ir likus 15m nebekreipi demesio i rodykles
• priejus 2m atsumu pridedi prietaisa prie pat zemes ir ieskai maziausio atstumo parodymu
• maziausias atsumas reiskia kad cia. Realiai buna ~1m paklaida su maziausiu atsumu. Ty siaip paklaida didesne, bet kai prie pat prieitni vis tiek buna apie 1m paklaidos. Kai buni priepat nereikia skubeti ir majacinti to prietaiso, nes tada rodo nesamones.
• su zondu badai visa plota 2m spinduliu apie maziausia parodyma
• jausmas panasus kaip atsimusus i zole po sniegu, arba uola arba kuprine
• kastuvu kasti daug greiciau nei rankomis
  

Taigi per 3 kartus supratom sitas mazas gudrybes. Pirmas bandymas uzsitese. Ieskojom apie 20min. Abu kitus kartus, nors buvo ir statesnis ir nuozulnesnis slaitas radom per ~7-8min. Pagal reklama/paskaiciavimus butina rasti per 15min, kitaip shakes labai greitai artinasi.

Isvados, kad lavininis pypsius tikrai padeda, bet butina pasitreniruoti bent kelis kartus. Geriausia ziemos pradzioje.

Laipiojimas Cekijoje

Po ilgu atostogu keliavome is Lietuvos i Bolzano. Planavome dienele pasilaipioti Cekijoje netoli Brno. Apie 11 ryto jau buvome Sloup rajonelyje kur yra keletas neblogu uolyciu. Kazkaip po Lenkijos visa Cekija atrode panasi i roju :) Viskas zalia ir grazu.

Be jokiu klaidziojimu pasiekeme sleniuka vidury miskais apaugusiu kalnu. Zalia zalia pieva su is zemes isdygusiomis uolytemis. Ant vienos uolos virsunes yra kryziukas, pro sali teka upeliukas.
Salia uolu graziai sutvarkytas miestelis/kaimelis. Net yra kazkoks informacijos centras/kavine. Turistus ten traukia dar ir ola esanti prie pat uolu.

Daug nelauke nuejome prie vienos is uolu. Akmuo lyg ir kalkakmenis??? Zodziu toks balksvas ir vietomis neblogai nupoliruotas. Pradejome nuo 6 ceku sistema kas yra apie 5cF. Minde kabino virves o mes su Rita top-ropinom. Man pasakiskai patiko vieta. Noreciau pagyventi salia esanciame kaimelyje ir palaipioti. Prakalimas pustragiskas. Ty mum ipratusiems prie Italijos sistemos, kabliai kas 3,4 metrus truputi nelabai. Be to virsuje nera karabino ir kiekviena karta reikia perverineti virve.

Veliau nuvaziavome i kita vieta, kur kadaise virs uolu buvo Pilis. Patikslinsiu veliau. Ten atrodo viskas prakalta daug geriau, zmoniu daug maziau, o trasos daug sudetingesnes. Na nelipant 6c ten atrodo nedaug kas tera veikti. Grisim po poros metu :)

Prasides laipiojimas Italijoje :) Siu metu tikslas - Violet bokstai