Monday 23 April 2007

lavininiai pypsiukai

Sestadieni pagaliau isbandem lavininius pypsius. Tai toks prietaisas, kuris padeda surasti i lavina pakliuvusi zmogu. Kiekvienas is dalyviu privalo tureti po viena toki prietaisiuka. Kai pradedi zygi, visi isijungia pypsius i siuntimo rezima. Taigi jie skleidzia 457kHZ bangas visa laika kol tesiasi zygis. Tai yra tarptautinis standartas, todel visi pypsiai veikia su visais kitais pypsiai (nors vienas geras standartas alpinizme :) ) Jei kas nors pakliuna po lavina, visi like tampa gelbetojais. Tada visi draugiskai persijungia savo pypsiu i priemimo rezima ir gaudo signala, tu kurie po lavina.

Pypsiai labai daznai naudojami alpese. Nors ju kaina svyruoja nuo 200 iki 400EUR, beveik kiekvienas skitoureris ir snieginis alpinistas turi toki daikta. Jeigu tokio neturi, visi truputi kreivai i tave ziuri. Matyt tai ne tik tavo, bet ir aplinkiniu saugumas priklauso nuo tokio daikciuko.

Ant pypsio rodo krypti ir metrus kiek liko iki aukos. Visgi praktikoje ne taip viskas paprasta. Daugiau neblogos teorijos su filmukais cia...

Zodziu savo treniruote pradejom apie 3km aukstyje. Buvom 3se ir turejom 2 mammut Barryvox ir viena toki. Viskas prasideda, kai vienas dalyvis nusileidzia su slidem apie 100m iki vietos kur jo nebesimato. Tada uzkasa kuprine su pypsiu i ~1m gyli ir uzglaisto kad nesimatytu. Tada pasitraukia per saugu atsuma ir susvilpia. Ijungiamas laikmatis, tada 2 like gelbetojai visada pakarotoja - "pirmiausia gelbetoju saugumas" :) tipo apsidarom, isijungiam pypsius i ieskojimo rezima, uzsidedam slides ir vaziuojam iki vietos kur paskutini karta matem slepiantiji. Tada vaziuojam zigzagais zemyn. Zigzagai kuo platesni ir nuozulnesni. Kalnas padalijamas i 2 dalis vertikalia linija. Visada susitinkam ant tos linijos. Taip bandom padengti visa slaita. Rankoje turim pypsi. Ji reikia sukineti i visas puses ir ziureti ar nepagauni aukos signalo. Kai kuris nors pagauna signala, pranesi apie tai kitam ir abu pradedam atidesni ieskojima. Signalas pagaunamas likus apie 40 metru. Matyt priklauso nuo slaito statumo, aplinkiniu uolu, sniego gylio. Likus 20-10m nusiimi slides, susimontuoji lavinini zonda ir butinai su pagaliais judi link aukos. Priejes per minimuma badai su zondu ir ieskai aukos. Surades, monuojiesi kastuva ir kasi, arba kitas jau buna susimontaves.

Algoritmas nera labai sunkus, taciau problemos prasideda praktikoje. Visu pirma rodykles, rodancios krypti visada mala sh. Signalas atsispindi nuo aplinkiniu uolu ir slaito, todel yra ypac netikslus. Taigi supratom kad reikia elgtis taip:
  • surandi signala
  • pranesi apie tai kolegoms
  • sustoji ir sukineji prietaisa. ziuri kaip keiciasi rodykles. Mazdaug viska suapvalini ir eini i ta puse.
  • visada stebi ar mazeja ar dideja atsumas. Tai atrodo patikimiausias matuoklis.
  • eini mazejimo kryptimi ir likus 15m nebekreipi demesio i rodykles
  • priejus 2m atsumu pridedi prietaisa prie pat zemes ir ieskai maziausio atstumo parodymu
  • maziausias atsumas reiskia kad cia. Realiai buna ~1m paklaida su maziausiu atsumu. Ty siaip paklaida didesne, bet kai prie pat prieitni vis tiek buna apie 1m paklaidos. Kai buni priepat nereikia skubeti ir majacinti to prietaiso, nes tada rodo nesamones.
  • su zondu badai visa plota 2m spinduliu apie maziausia parodyma
  • jausmas panasus kaip atsimusus i zole po sniegu, arba uola arba kuprine
  • kastuvu kasti daug greiciau nei rankomis

Taigi per 3 kartus supratom sitas mazas gudrybes. Pirmas bandymas uzsitese. Ieskojom apie 20min. Abu kitus kartus, nors buvo ir statesnis ir nuozulnesnis slaitas radom per ~7-8min. Pagal reklama/paskaiciavimus butina rasti per 15min, kitaip shakes labai greitai artinasi.

Isvados, kad lavininis pypsius tikrai padeda, bet butina pasitreniruoti bent kelis kartus. Geriausia ziemos pradzioje.

No comments: