100 metų! Vakar pusdienį praleidau bandydamas savo naująjį 3.5m^2 aitvarą. Rankdarbių būrelis "Pas Liną virtuvėje" pasiekė tikslą: aitvaras pakilo į orą! Ir dar netgi labai džiaugsmingai.
NasaWingKite from mumas on Vimeo.
O kaip gi viskas prasidėjo? Praeitą vasarą kalnų nebuvo daug. Sėdėjau jūrinėje baidarėje ir irklavau. Teko praplaukti nemažą uostą ir labai jau nuobodžiai man visa tai atrodė. Pūtė stiprus vėjas ir kažkaip pagalvojau, kad reikia burės. O gal geriau aitvaro? Panašios mintys apimdavo pusdienį einant milžiniškais slėniais. Perskaičius šitą blogo įrašą, maždaug supratau kokio aitvaro man reikia: mažo, lengvo, pigaus, patvaraus ir kad gerai temptų. Pabrousinus aptikau geras instrukcijas kaip jį pasisiūti. Beje, nors puslapis atrodo kaip vienas pirmųjų pasaulyje, bet vyrukas vis dar palaiko ryšį ir mielai atsakė į porą mano klausimų.
Po pirmų bandymų įspūdžiai labai teigiami. Nors siūdamas padariau daug klaidų: vienas šonas keliais centimetrais trumpesnis, virvės irgi po centimetrą kreivalioja, aitvaras netgi labai funkcionalus. Palyginus su kite-surfing aitvaru, NPW5 yra baisiai lėtas. Jautiesi kaip pririštas prie kosminio laivo su didelę inercija. Patrauki už virvutės, o jis sau lėtai sukasi ir skrenda per visą jėgos langą. Beje, nors yra tik 3.5m^2 traukia labai labai gerai. Didesnio tikrai mano tikslams nereikia, o ir vėjas nebuvo labai stiprus.
Kita teigiama šio aitvaro pusė yra kaina. Viso išleidau apie 60EUR. 35 kainavo medžiaga (ripstop nylon) ir siūlai, 12 rankenos, 10 virvės (Kinja, ebay). Ir viską susiuvau maždaug per mėnesį, prisėsdamas, kas trečią vakarą. Prisipažinsiu, kad nesu super siuvėjas ir daug laiko praleidau karpydamas nailoną netikusiais kampais.