Nors turėjom labai seną planą užsilipti į Zukerhuetl, paskutinę minutę nusprendėm keisti planus - per didelis lavinų pavojus. Visą savaitę vyravo stiprus šiaurinis vėjas, o užlipimas ant ledyno kaip tik per statų pietinį šlaitą. Ką daryti, ką daryti? Gerai, kad pas mus Max žino visas viršūnes aplinkui, visus namukus kur galima nakvoti ir šiaip yra šaunus vyrukas :) Tai jis sako "einam į Fineilspitze".Na aš aišku nieko labai tokio nesitikėjau, viršūnę esu matęs iš Schnalstal slidinėjimo kurorto, o ji neatrodė labai pikta. Pirmas įdomumas pasitiko ant ledyno. Ten nemažai ledokryčių, o statumas ne mažesnis nei 35 laipsniai. Gerai, kad visas naujas sniegas buvo nupūstas, tai žengėm drąsiai senomis vėžiomis iš tolo aplenkdami stačiausias ir baisiausias vietas. Visgi prie viršūnės metėm slides į šalį, traukėm ledkirčius ir kapojomės į viršų. Paskutiniai 40m eina puikia ketera. Dėl triusikų prilaikymo susirišom į virvę ir saugojom vienas kitą naudojant uolas ir koja primintus ledkirčius.
O viršūnėje, puikūs vaizdai: šalia matosi Similaun, Weisskugel ir net Oetzio radimo vieta. Tolumoje stiebiasi dolomitai. Matyt techniškiausia žygio dalis buvo alaus gėrimas trobelėje. Bet tikrai nesitikėjau, kad pats "crux'as" bus lipimas į lovą. Buvom nerezervavę vietų, tai gavau antrą aukštą koridoriuje su labai mažai vietos virš lovos. Pati lova mano pečių aukštyje, o nėra jokių kopetėlių ar kažko panašaus. Po kelių bokalų alaus 3km aukštyje naudojau heel-hooką ir nusibrozdinau visą lešką. Naktį porą valandų kankino troškulys, bet bijojau kad nebeįlipsiu atgal. Troškulys nugalėjo ir netgi visiškoje tamsoje vėl sėkmingai atlikau pratimą. Visgi į tualetą nebėjau ir laukiau ryto.
Čia kažką GPS streikavo. Bet tik į viršų... atgal gerai atrodo rodė. Gal kas žinot kame problema ir gal jį kaip nors reikia specialiai pririšti prie kuprinės?
Fineilspitze at EveryTrail
Posts
