Via ferrata tai kalnų maršrutas įrengtas lengvesniam nei natūralus praėjimas. Dažniausiai pavojingose vietose pakabinti plieniniai trosai, į kuriuos galima įsisegti specialiai tam skirta įranga. Kam jos reikia galima pasiskaityti
čia... Italijoje esu praėjęs nemažai via-ferratu, kurios yra puiki grandis tarp uolų laipiojimo ir vaikščiojimosi kalnais. Dažnai galima pasiekti įspūdingas vietas, į kurias neveda joks kitas takelis. Be to šiek tiek sunkesnis praėjimas suteikia pasivaikščiojimui kitą skonį. Yra žmonių, kurie nekenčia via-ferratų, nes jų įrengimas yra kišimasis į gamtos natūralumą. Kiti jas dievina. Mano nuomone, jos nėra pats didžiausias blogis kalnuose ir dažnai ten einu su
draugais ar šeima.
Savo nuomonę apie via-ferratų sudėtingumą susiformavau pietų Tirolyje. Čia sudėtingiausia mano eita via-ferrata buvo netoli
Mori miestelio. Draugai pasakojo, kad yra sudėtingesnių, tačiau aš pats neaptikau. Netoli Barselonos teko pabandyti panašaus sudėtingumo ar net sudėtingesnių maršrutų. Praeitą savaitgalį badėm eiti į Ferrata de les Dames (Monserat uolose), tačiau buvo mažiau patyrusių žmonių, todėl nusprendėm, kad kitą kartą.
Neblogame via-ferratų puslapyje, jos sudėtingumas pažymėtas 4/5. Mano nuomone 4 yra maždaug Mori sudėtingumo. Be to reikia žiūrėti, ar nereikia virvės nusileidimui. Tikrai nesinorėtų visą kelią leistis žemyn be virvės, nes kai kur kopėčios eina neigiamu kampu... Kitas reikalingas daiktas -
atotampa. Kadangi būna neigiamų atkarpų ir baisiai baisiai daug kopėčių, atotampą patogu įsegti į apraišus ir į kopėtėles ir taip pailsėti ar persegti saugą. Taigi, jei kas esate Barselonoje ir patinka sportiškos ferratos - nesikuklinkite. Įrangą galima išsinuomoti
Balmat parduotuvėje (matyt ir kur kitur).