Turim tokį fainą draugą/dėstytoją, kuris paklausus "kaip gyvenimas" visada atsako, "labai keistas". Jis aistringas
kayakų mylėtojas, todėl išleistuvių proga nusprendėm pasidalinti tuo džiaugsmu.
Puse dienos murgdėmės prūdely, kurio viduryje puikavosi du fontanėliai :) Vaizdas matyt pritrenkiantis - tas pats kaip Palangos parke tarp ančių kas nors treniruotųsi kajakinti. Ten mokėmės irkluoti, apsiversti ir išlįsti iš to ankšto laivelio. Man didžiausia problema buvo į jį įlįsti. Įsispraudi ir net pajudėti negali. Kojos surakintos nepatogioje pozicijoje - nei pirštuko pajudinti negali. O instruktoriai šypsosi ir sako - "na čia kaip su slidinėjimo batais, kuo labiau spaudžia tuo geriau jauti slides/laivą". Vis galvodavau, ar pavyks išlįsti kai apsivošiu. O apsivožti paprasta - daug lengviau nei su turistine baidare. Pabandėm ir eskimo apsivertimą, tai per nosį prigėriau kokį litrą vandens. Laukiu pasekmių :) Kabi sau po ta baidare ir galvoji kur gi dabar tą irklą kišti. Tik Tadui pavyko šis pratimas, kas labai nustebino instruktorius.
Po pietų susiruošėm į
pirmos-antros kategorijos upę. Ten visaip badėm draugauti su Mr.
Eddy, kuris baisiai blaško vargšą laivelį. Mūsų draugas pasakojo, kad tai upių dvasia - senolis su ilga barzda. Jis guli dugne ir mėgaujasi vandeniu, be to mėgsta pokštus. Todėl niuksteli pirštu į kajaką ir nusišypso, o jei kas apsiverčia tai ilgai kvatojasi už pilvo susiėmęs.
Upėje mokėmės, kaip elgtis iškritus iš laivelio ir daug kitų mielų triukų. Praktiškai visą dieną klausėme instruktažą. Pakeliui sutikom tik porą gerų slenksčių. Per pirmą teko dardėti akmenimis, o per antrą šokinėti ant nemažų bangelių. Susikaupi ir neri į tą baltą vandenį. Irkluoji ir tik žiūri kad neapsivožtum. Kojos į galą visai nutirpo. Vis stebėjausi, kaip ilgasis mokytojas tilpo į tą savo mažyti laivelį - perpus mažesnį nei mano. Instruktoriai buvo patenkinti mumis ir žadėjo kitą kartą paimti į 3-4 katerorijos upę. Būtų nejauku :)
Puse dienos murgdėmės prūdely, kurio viduryje puikavosi du fontanėliai :) Vaizdas matyt pritrenkiantis - tas pats kaip Palangos parke tarp ančių kas nors treniruotųsi kajakinti. Ten mokėmės irkluoti, apsiversti ir išlįsti iš to ankšto laivelio. Man didžiausia problema buvo į jį įlįsti. Įsispraudi ir net pajudėti negali. Kojos surakintos nepatogioje pozicijoje - nei pirštuko pajudinti negali. O instruktoriai šypsosi ir sako - "na čia kaip su slidinėjimo batais, kuo labiau spaudžia tuo geriau jauti slides/laivą". Vis galvodavau, ar pavyks išlįsti kai apsivošiu. O apsivožti paprasta - daug lengviau nei su turistine baidare. Pabandėm ir eskimo apsivertimą, tai per nosį prigėriau kokį litrą vandens. Laukiu pasekmių :) Kabi sau po ta baidare ir galvoji kur gi dabar tą irklą kišti. Tik Tadui pavyko šis pratimas, kas labai nustebino instruktorius.
Upėje mokėmės, kaip elgtis iškritus iš laivelio ir daug kitų mielų triukų. Praktiškai visą dieną klausėme instruktažą. Pakeliui sutikom tik porą gerų slenksčių. Per pirmą teko dardėti akmenimis, o per antrą šokinėti ant nemažų bangelių. Susikaupi ir neri į tą baltą vandenį. Irkluoji ir tik žiūri kad neapsivožtum. Kojos į galą visai nutirpo. Vis stebėjausi, kaip ilgasis mokytojas tilpo į tą savo mažyti laivelį - perpus mažesnį nei mano. Instruktoriai buvo patenkinti mumis ir žadėjo kitą kartą paimti į 3-4 katerorijos upę. Būtų nejauku :) 
Posts
