Kalėdines pamokėlės apie lavinas

Gavau pirmą Kalėdinę dovaną - pamokėles apie lavinas!!! Ačiū James! O, kad dovana būtų dar prasmingesnė, papasakosiu kaip kas buvo ir ką naujo išmokau. Visų pirma reikia pasakyti, kad žinant daugiau apie lavinas turėtų pagelbėti išvengti pavojų. Visgi, kad ir kiek mokinsiesi, nereikia pamiršti: "lavinos nežino, kad tu esi ekspertas".

Kaip dažnai nutinka, viskas prasidėjo savaitgalio planavimu penktadienio popietę. Sprendėm kur važiuoti skiturinti, žvalgėmės Internete ką galime pamatyti. Nusprenėm, kad reikia eilinį sykį prisiminti lavinų saugumo taisykles. Po kelių minučių James pranešė, kad kažkur jau prasidėjo trijų dienų kursai ir mes galim prisijungti prie grupės šiek tiek pavėlavę. Po poros valandų susipakavom mantą ir patraukėm į Pustertal užkampį - slėnį kažkur prie pat Austrijos sienos. Aišku pakeliui aplankėm draugus...

Taigi kaip Alpėse išvengti lavinų:

1. Vakare prieš žygį gerai suplanuok maršrutą. Atsižvelg į tris svarbiausius dalykus: Bendrą oro/sniego būklę regione (lavinų tikimybė, vėjas, sniegas), grupės pajėgumą, maršrutą.
2. Iš ryto prieš pat žygį pažiurėk, ar niekas nepasikeitė ir ar prognozės galioja maršruto vietovei.
3. Žygio metu elkis pagal situaciją. Visada įvertink grupės jėgas, pavojus ir tt. Prisimink, kad viršūnė tėra pusė žygio (leidžiantis nutinka daugiau nelaimių nei kylant)

Apie kiekviną punktą galima prirašyti labai daug. Visgi, manau, kad geriausia būtų kiekvienam pasiskaityti gerą knygą visais klausimais, o paskui išeiti į žygį su ekspertu ir visko jo išklausinėti. Beje, taip mes ir padarėm. Čia panašiai, kaip mokintis iš knygų, ar paskaitose. Per paskaitas viskas aiškiau, pabrėžiamos svarbios detalės, knygose daugiau ir išsamesnės informacijos.

Taigi mokėmės mokėmės ir viskas vyko realiom salygom (tik lavinų neturėjom). Aišku pamokas praskiedėme geru skiturinimu :) O man didžiausią įspūdį paliko nusileidimas mišku ir nusileidimas nuo viršūnės 40 laipsnių "siena".

Miške daug daug kupstų ir pilna sniego. Šlaitas apie dvimpenkių laipsnių su pusantro metro šviežiu sniegeliu (aišku, kas gi kvailas per mišką leisis? :)) ). Važiuoji ir tik žvalgaisi, kad neatsitrenktum į medį ar į kokį akmenį. Nerealu. Kas geriau mokėjo šokinėjo per kupstus ar kitaip išsidirbinėjo. Aš vis dar nemoku važiuoti per purų sniegą. Ty moku, bet ne tiek, kad gerai jausčiausi. :))) vienas vyrukas padarė gerą salto. Aišku jis to nenorėjo...

O vakar kilom į fainą viršūnę. Kadangi moteriškės liko apačioje (nebebuvo jėgų), mūsų mokytojas pasiūlė leistis tiesiai nuo viršūnės žemny. Opapa. Statu nerealiai. Sniego apie pusantro metro. Aišku ties puse kalno padariau porą kulversčių ir teko ieškoti slidės :) Ne taip lengva repečkotis atgal per gilų sniegą. Aplink uolos... gražu :) Be gido net nebūtų minties ten leistis, nors kelias žemyn ketera su slidėm irgi nevilioja: visada reikia rinktis kuri koja Austrijoje, kuri Italijoje.

Tai tiek nuotykiu. Manau pamokėles apie lavinas išskaidysiu į tris dalis ir aprašysiu per keletą dienų.