Friday, 27 February 2009

Geros kalnų turizmo tradicijos

Skaitau labai įdomią Mark Twight knygą pavadinimu Extreme Alpinism, kurią daug kas gyrė ir rekomendavo. Trumpai tariant, tai knyga parašyta daugiau profesionalams, o ne mirtingiesiems, bet kiekviename puslapyje atrandu kažką svarbaus ar įdomaus. Siūlau paskaityti visiems, kam įdomus modernus alpinizmas. Šį vakarą išversiu ne patį didžiausią minties perlą, bet šiaip kažkuo man užkliuvusią (ar artimą) pastraipą apie mitybą. Aš vis galvojau, ko tose kalnų ekspedicijose nuo seno visi kemša lašinius su česnakais. O pasirodo...

"Pastovus ištvermės treniravimas užprogramuoja tavo kūną naudoti riebalus, kurie yra efektyvesnis kuras nei karbohydratai. Šešių kilogramų kūno riebalų užtektų prabėgti dvylikai maratonų (42000 kalorijų (Kilo kalorijų)).
[...]
Aš pastebėjau, kad suvalgius riebalų, kūnas sau praneša, jog atkeliauja daugiau energijos ir tuojau pat pradeda skaidyti kūno riebalus. Nesvarbu ar šie riebalai iš šoninės (mano mėgstamiausi) ar iš Spam sumuštinio, kūnas išmeta į sistemą naujos energijos pliūpsnį, nepraėjus nei dvidešimt minučių. Tai per daug greitai, kad ši energija galėtų atsirasti iš suvirškinto maisto."
[...]
Esant šaltam orui, būtina vartoti česnakus. Tai geresnis anti-krešulinis (angl. antti-clotting) preparatas nei aspirinas. Jis pagerina bendrą kraujo cirkuliavimą. Reinhold Messner naudojo česnako pakaitalus aukštuminiams įkopimams, nes jie taip pat pageriną kraujagyslių elastiškumą. Česnakas ar jo pakaitalai taip pat stiprina imuninę sistemą.
[...]
Galų gale, laipiojimas tai anarchija. Gali daryti ką nori ir valgyti ką nori. Gelen Porzak iš kolorado valgė Pringls bulvių traškučius iki pat Makalu viršūnės."

Gal kas žinot, kodėl ir svogūnai naudojami tokiais dideliais kiekiais?

Tuesday, 24 February 2009

Šeimyninis skiturinimas Cortinoje

LiberoFlat gyvena daug linksmų plaučių žmonių. Vienas iš jų Dino (oho wikipedijos linkas..., nerealiai), kuris turi labai mielą šeimą ir taip pat mėgsta skiturinti. Ir kaip gi jūs įsivaizduojate šeimynini sekmadienio skiturinimą? Ogi jo numylėtinė bėga priekyje, Dino bando ją pagauti (bet sunkiai sekasi), o tokie paliegę draugai kaip aš, Pancia ir James mato, kad liežuviai jau žeme velkasi. Gerai, kad sniegas naujas, tai visai neblogo skonio. Dino tik pasiguodžia, kad būdavo dar blogiau. Jo draugė du metus nesportavo, nes pagimdė gražią dukrytę, todėl dabar "greitai nelipa".
Kirtom milžinišką lavininį lauką, kur medžiai kaip degtukai išvartyti. Šiurpu vienok. O užsilipę and Pomagagnon, pamatėm nerealų vaizdą į Cortinos d'Ampezzo pusę. Nuotraukos viduryje matosi ir mūsų nusileidimas. Gaila, sniegas patirpęs buvo. Mano slidinėjimo stilius prilygo nuliui... O kai jau prarasdavau kontrolę tekdavo rėkti "banzai" arba "salto". Kamikadze style rulezzzz...

Monday, 16 February 2009

Aspirinas, Apelsinas ir Amfetaminas

"Mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios Tad skubėkim gyventi, nes prabėgs nebegrįš" . Kai muši bongą iki ryto, o ryte vis dar svajoji išeiti į kalnus - labai padeda apelsinai ir aspirinas. Išgeri puodelį šviežiai spaustų sulčių, įkali aspirino ir kaip ant sparnų. Užskiturinom gražią viršūnę, o aš padariau du virtuoziškus salto važiuodamas žemyn. Tai kuo gi čia dėtas amfetaminas? Pasirodo, Austrijoje yra alpinizmo muziejus, kuriame eksponuojama old-school alpinizmo įranga. Kas keisčiausia ten padėtas ir amfetamino buteliukas. Na ir priedo žodis prasideda "a" raide.

Kadangi esame Google eroje, smeigiau "amphetamine mountaineering" ir ką? Yra straipsnis (vokiečių k.) "Amphetamine doping in leisure-time mountain climbing at a medium altitude in the Alps", bet iš abstract nesupratau ką gi jie atrado. O kitoje vietoje radau:

Taking medication/drugs for acclimation, especially in the Alps, is not necessary and can be harmful to your health. The best, safest, and most sensible way to acclimatize is by gaining altitude slowly. Taking drugs such as Diamox is not helping for acclimation. It merely suppresses the very symptoms that tell your body that something serious may be occurring- something that can only get worse in higher altitudes. I have had to have clients flown out with severe altitude sickness that had been masked by taking such drugs. This is not the Himalayas where a climber is at such a high altitude that he/she cannot move down to safety quickly or easily. Only in such extreme situations should a climber take drugs, such as Dexamethason Amphetamine three-D- cocktail to save his/her life until descent is possible.

Dabar šiek tiek minčių iš mano draugo daktaro Torsten. Jis pasisako už paracetamoli, nes kalnuose aspirinas nėra labai gerai jei susižeidi.

Paracetamol - ist the drug. (the pharmaceutic group is called "non-steroid-anti-rheumatic-drug"
It helps:
- to relief pain
- to lower fever
- no effect on inflammations.
The big advantage is that there are the least side-effects you can think of. It is metabolized by the liver and by overdose-use it can harm you liver. That is (besides a possible allergie) the most important side-effect. You can give it to new-born babys, to old sick people, the pregnant women.... no problem.
The common dosage is: 3x 500mg per day.

Aspirin® (ASS) (also a non-steroidal-anti-rhematic)
Effects:
- pain relief
- lowers fever
- anti-inflammatory-effect (this is an advantage to Paracetamol - but only if it is needed)
More side effects than Paracetamol:
It harms your stomach with the risk of a gastric ulcer.
It prevents the blood-cells from clodding together (good if you are having a heart attac or a thrombosis - bad if you are bleeding through an inner or outside wound - cause you lose blood!)
It is not allowed to give Aspirine to kids younger than ±15years for danger of Reye's Syndrome.

Trumpai tariant ne viskas, kas prasideda iš "a" raidės yra gerai, net jei visą naktį mušėt bongą ar ruošiatės užkariauti dar vieną viršūnę...

Visgi lieka APELSINAS. Prieš vartodami vaistus pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Monday, 2 February 2009

Slidinėjimo puriu sniegu mokykla

Nuo penktadienio ryto dalyvavome slidinėjimo už trasos ribų mokykloje. Trijų dienų įspūdžiai ilgam liks mano atmintyje. Ir dabar, kai tik užsimerkiu, matau giliame sniege išrėžtą sinusoidę. Sniegas purutis kaip pūkas. Kojomis vėl jaučiu tą minkštą sniego pudrą. Dar jaučiu, kaip parkritus tos pudros prilenda man už striukės ir šalti upeliai teka mano nugara. "White dreams..."

Pirma diena buvo skirta apšilimui ir pagrindų mokymui. Niekas manęs nemokė slidinėti, bet tai iš tiesų vertinga pamoka. Per keletą važiavimų instruktorius tiksliai išvardino mano klaidas, kurių, deja buvo gausybė: per daug svorio į galą (šią klaidą daro 95% slidinėjančiųjų), ant posūkio per mažai sulenkiu kojas ir per mažai pasisuku per liemenį, sukimas inicijuojamas kūnu o ne slidėmis. Išvažiavome ir už trasos ribų, bet iš karto sustabdė policija ir instruktoriui teko ilgai aiškintis kaip ir kas.

Antrą dieną varčiausi taip, lyg pirmą kartą stovėčiau ant slidžių. Visą dieną leidomės šalia trasų netoli Cinque Torri slidinėjimo kurorto. Leidomės nelabai stačiai, pasirinkdami geresnį sniegą, kuris toks būna šešėlyje arba ant šiaurinio šlaito. Kojos suglaustos, svoris centre, pirmas posūkis daromas stipriai paspaudžiant slides. Antras posūkis dažniausiai būna daromas užpakaliu braukiant per sniegą arba galva matuojant jo gylį. Ant saulės sušildyto sniego dar įdomiau. Čia tik broliai kamikadzės sugebėdavo nenugriūti, tačiau jie apsišarvavę šalmais net nebandydavo daryti posūkių. Darėm ir valandos kelionę per mišką, kur statumas siekdavo 40 laipsnių.

Trečia diena buvo pati linksmiausia. Važinėjomės aplink Sellos kalnų grupę. Čia pilna free ride trasų, kuriose puikavosi tonos nepaliesto sniegelio. Važiavom kur tik galėjom ir didžiavomės visos grupės paliktomis vėžiomis. Pagaliau per gerą sniegą visi sugebėdavome gražiai nusileisti ir netgi sukrykštauti iš džiaugsmo. Galiausiai pabandėm vieną iš nesunkių freeride trasų - val Lasties (žemėlapis apačioje). Gaila, kad visur tvyrojo rūkas ir matėme tik apatinę trasos dalį.



View Larger Map

Wednesday, 28 January 2009

Italijos laipiojimo ledais gidai


Pagaliau (pavėluotai) gavau porą ledų laipiojimo gidų. Tai yra retai sutinkamos knygelės bet kokiuose knygynuose. Jei kam reikia, galėčiau nuskenuoti maršrutų aprašymus. Tikiuosi gausis geresnės kokybės nei įdėti paveikslėliai :) Prisegu "Ghiaccio Verticale" knygelės turinį (žemėlapio pavidalu). Raudonais skaičiukais pažymėtos vietos yra aprašytos knygelėje. Kitas gidas vadinasi Dolomiti di ghiaccio. Ten info kiek kartojasi, bet užtat paveiksliukai iš 70-jų.

Monday, 26 January 2009

Ledų laipiojimas disco stiliumi

Penktadienį į liberoflat hostelį subildėjo būrys kristalų mėgėjų. Paskutinis laisvas kambarys buvo užverstas ledo įrankiais, šriūbais, miegmaišiais ir net gyvais žmonėmis. Kas netilpo grūdosi pro duris į koridorių. Dėl ilgų ginčų kuris įrankis geresnis ir įprastų/įdomių istorijų "kaip ir kada lipom" pramiegojom startą (kodėl taip būna galite pažiūrėti pas petzl) ir tik 12 atsiradom Sottogudoje. Manau, kad tai neblogas ledų laipiojimo Disneylandas. Kas nelabai turi laiko blaškytis, siūlau laipioti būtent čia. Gal geriau ne savaitgaliais, nes nerasit laisvų ledų.

Laikas spaudė, kriokliai braškėjo, todėl greitai šokom ant Della Traversata (3+). Įveikėm tik pirmą pitčą, ir nelauktai pajautėm, kad reikia stačiau. Griebėm Delle Trasparence (4+) ir staigiai atšipo dantys. Užkaliau rankas belikus porai metrų iki išlipimo nuo vertikalaus ledo. Kojos praslydo, trumpam pakibau ant įrankių kiek aukščiau paskutinio varžto. Supratau, kad vertikaliame lede saugos nebeįsuksiu, ir nulipau žemyn. Pitčą baigė Tadas. Jo rankose bylojo ryžtas, o kojos kartais pradėdavo šokti siuvimo mašinos ritmu. Baigėm lipti temstant. Vilius drąsiai dėjosi lempą ir kartais paklausdavo, "o ar medis stiprus?", "o ar įrankiai gerai į žolę sminga?". Ir tada prasidėjo DISCO. Ledus apšvietė raudoni, mėlyni ir žali žibintai. Šimtametrinės ledo katedros sienos (La Cattedrale) dažėsi įvairiausiomis spalvom. Visi susirinkom apačioje ir tik vienišas Sauliaus žiburėlis mirgėjo aukštai aukštai "mėnulio" pakraštyje (Della Luna).

Graži diena.

Žemėlapiai ir lentelė pavogtos iš čia...

Thursday, 22 January 2009

Apie slidinėjimą Zillertal

Yra keletas liūdnų tiesų apie slidinėjimą ant puraus sniego: I) jis gan stipriai skiriasi nuo slidinėjimo trasose II) norint išmokti važiuoti ant puraus sniego neužtenka skiturinti.

Vakar aplankiau savo sesutę su šeima, kurie slidinėja Mayerhofen, Zillertalio slėnyje. Vakarykštės linksmybės ramiai kaleno galvoje, o kvatokliai draugai žadėjo gerą slidinėjimo dieną. Oras nelepino. Matomumas apie 5-50 metrų, priklausomai į kokį debesį pataikysi. Užtat sniego už trasos ribų iki juosmens. Rimtai. Tik toks nelabai lengvas, bet daug. Įvažiuoji į miškelį šalia trasos ir džiaugiesi iki pilvo.

Pats teorijos apie "powder skiing" nebekursiu, o išversiu ir sutrumpinsiu naudojantis knyga "The All-Mountain Skier. The Way to Expert Skiing (second edition)" parašytos R. Mark Elling (psl 143). Kiekvienas slidininkas, kuris mano, kad slidinėjimas ant puraus sniego yra kažkuo menkiau nei religinis išgyvenimas, paprasčiausiai nemoka pakankamai gerai slidinėti. Taškas. Tam, kad gerai važiuotumėt ant puraus sniego, jums reikia apie jį galvoti kaip apie skystį. Plaukiojimas nelabai patinka žmonėms, kurie skęsta. Geri slidininkai, kurie turi sunkumų su puriu sniegu nepasiduoda - jie bando dar labiau. Patikėkit - tai klaidingas elgesys. Jums reikia žinoti, kas svarbu slidinėjant ant puraus sniego. Pirma, reikia vienodai apkrauti abi slides. Abi kojos būna suglaustos ir atkartoja viena kitos judesius. Jei labiau apkrausite vieną slidę, ji paskęs, o kita slidė iškils. Tai sukels pusiausvyros problemų. Dar vienas ingridientas pagerinti slydimą - greitis. Kuo greičiau važiuoji, tuo mažiau grimsi - tuo lengviau. Kitas svarbus momentas tai svorio centras. Jis turi būti centre, o ne gale, kaip daugumai atrodo.

Garsioji Harakiri trąsa lindėjo pačiame sunkiausiame debesyje. 5m matomumas, sumuštas sniegas ir 78% (38 laipsniai) statumas - kas gali būti geriau? Bandžiau porą kartų ir vis nepamatydavau kokio kupsto, dydžio sulig keliais. Tai abu kartus išsitiesiau ir taip išgąsdinau vargšus slidininkus, kurie tirštame rūke ramiai sau mąstė, o kaip čia nusileidus, ką čia daryti...

Sunday, 18 January 2009

Lauko pratimai - Brenner pass

Vakar ir šiandien vyko pirmasis šiais metais tarptautinio skiturinimo Universiteto (University of Ski Touring) seminaras. Prašau įvertinkite mūsų naująjį logo. Jei kas išreikš baisingą skaičių pagyrų gali tikėtis maikutės. Gausus dalyvių būrys aplodismentais sutiko valandą pavėlavusį pasaulinio garso instruktorių Torsten (Munich).

Buvo aptariami svarbūs žiemos išgyvenimo klausimai. Pats svarbiausias - kaip neuždusti nuo dūmų žiemos trobelėje, kai kaminas užsikimšęs sniegu. Trumpai tariant reikia neprigerti per daug karšto vyno, nenusiauti batų ir mokėti greitai bėgti. Jei dūmai nėra labai tiršti ir matosi durys, reikia patikrinti ar iš viso verta keltis iš lovos ir judėti į stingdantį šaltį (-15). Tam įjungiamas žibintuvėlis ir daroma diskoteka. Jei jaučiasi efektas, visgi vertėtų išeiti į lauką ir pravėdinti plaučius. Pratimą kartoti kuo daugiau kartų. Męs kartojom bent 5.

Kitas svarbus išgyvenimo klausimas - pastos gaminimas. Trumpa taisyklė - kuo daugiau ingridientų, tuo geresnė pasta.

Buvo ir ne tokių svarbių patarimų apie mediciną, sniegą, gelbėjimo darbus, lavinų pavojų, kelio pasirinkimą kurie puikia atspindi pateiktuose konspektuose.

Wednesday, 14 January 2009

Grįžtu

Dar tik porą valandų Bolzano, bet jaučiu, kad kalnai šaukia...
----------
FIGOOOOOOOOO ;-))))
 IF U ARE GONNA WAITING FOR ME, I'LL BE WITH YOUR EXPEDITION
ale
----------
Well, I´m looking forward to this expedition and will give my contribute by organizing the biwak place in one of the coldest valleys around. Seems it will be a big adventure ;-))
 
SO, SEE YA SOON!!
matthias
----------

Ir dar gavau sąrašą iš Torsten. Ačiū google translate.
Alpine equipment lists: 
Ski tours: 
Touring Skies 
Ski boots 
Sticks
Climbing skins 
Ski crampons 
Avalanche beacon including good batteries 
Avalanche shovel 
Avalanche probe 
Bivouac sack (each 2-3 people a 1 - or 2-man bivouac sack) 
First aid 
  
Glacier tours (simple Alpinism): 
Harness 
Solid mountain boots for adapted crampons 
Crampons
2 Locking carabiners
3 Normal Karabiner (two identical) 
1 Longer belt loop, 1.20 m 
3 prusik (half, full, and double body length) 
1 ice ax 
1 Ice screw 
Bivouac sack (each 2-3 people a 1- or 2-man bivouac sack) 
First Aid 
  
High Ski touring: 
Combining the lists for glacier tours and ski tours.

Ice climbing (demanding full speed):
6 ice screws min. 
2-3 quickdraws
2 long belt loops 
4 HMS locking carabiners 
4 Normal carabiner 
Bivouac sack 
First aid
if necessary safeguards for rock (see alpine climbing equipment) 

PER PERSON: 
Helmet, harness, and possibly chest harness 
Solid mountain boots to be used with crampons 
Adapted crampons 
2 Ice tools or 1 Ice tool and 1 ice axe (per person) 
3 prusiks (half, full, and double body length) 

Monday, 15 December 2008

Pneumothorax and Climbing

Laimėjau savotiškoje loterijoje - spountainious pneumothorax. Pirmą naktį ligoninėje kilo visokių minčių. Blogos mintys buvo susijusios su savęs gailėjimusi, bet paliksiu jas nuošalyje. Paminėsiu tik tiek, kad sunku atsisakyti daug svajonių. Dauguma kitų apmąstymų buvo vertingi. Svarbiausia, kad įsitikinau, jog turiu daug puikių draugų ir besirūpinančią šeimą. Supratau, kokie mes laimingi, kad galime matyti vaivorykštes, lipti kur norime ir visas pasaulis šypsosi mums. Gal geriau suvokiau, kodėl reikia gyventi dabar.

Šiandien paskambino daktaras ir pradžiugino, jog HRCT parodė, kad viskas tvarkoje. Keli mėnesiai ramybės ir vėl po truputėli galėsiu grįžti į kalnų pasaulį. Gal be didesnių planų ir svajonių. Na ir savisaugos instinktas visada bus šalia. Matyt ir kelionės draugams reikės paaiškinti, kad esu padidintos rizikos grupėje. O automatiškai ir jie.
  • Pirmą rytą pamaniau, kad esu rojuje. Kažkas man dar miegant paėmė mano ranką, o prasimerkęs pamačiau kažką panašaus į angelą su per daug aptemptais seselės drabužiais... adata į veną ir rojus baigėsi.
  • Prieš operaciją chirurgas (žemas mėsininkas su didele šypsena) nusivedė mane į reanimaciją. Daktarai apstulbo, kad aš galiu paeiti. O jis sako, "ai jis dvi savaites neišsijungė, tai nueis iki stalo ir pats".
  • "Hey doctor, please increase the dose of anesthetics I am used to drugs, " :) dedikuota LiberoFlat
  • Pasiklydau ligoninėje apsirengęs tik su balta marška, apatiniais, įsispyręs į batus ir rankoje nešinas trimis metrais šlangų ir aparatu, kuris išsiurbinėja orą.
  • Naktį skaitydavau James atneštą "Growers Bible", nes dieną daktarai nužiūrinėjo jos paveiksliukus
  • Gavau žvaigždutę, kuri sau tyliai ruseno ir naktimis pasakodavo pasakas
  • Sumąsčiau pirmą pasaulyje gyvą bongą. Galėjau panorėjęs išpūsti dūmus pro skylutę tarp šonkaulių - tai siurprizas!