Ledų laipiojimas disco stiliumi

Penktadienį į liberoflat hostelį subildėjo būrys kristalų mėgėjų. Paskutinis laisvas kambarys buvo užverstas ledo įrankiais, šriūbais, miegmaišiais ir net gyvais žmonėmis. Kas netilpo grūdosi pro duris į koridorių. Dėl ilgų ginčų kuris įrankis geresnis ir įprastų/įdomių istorijų "kaip ir kada lipom" pramiegojom startą (kodėl taip būna galite pažiūrėti pas petzl) ir tik 12 atsiradom Sottogudoje. Manau, kad tai neblogas ledų laipiojimo Disneylandas. Kas nelabai turi laiko blaškytis, siūlau laipioti būtent čia. Gal geriau ne savaitgaliais, nes nerasit laisvų ledų.

Laikas spaudė, kriokliai braškėjo, todėl greitai šokom ant Della Traversata (3+). Įveikėm tik pirmą pitčą, ir nelauktai pajautėm, kad reikia stačiau. Griebėm Delle Trasparence (4+) ir staigiai atšipo dantys. Užkaliau rankas belikus porai metrų iki išlipimo nuo vertikalaus ledo. Kojos praslydo, trumpam pakibau ant įrankių kiek aukščiau paskutinio varžto. Supratau, kad vertikaliame lede saugos nebeįsuksiu, ir nulipau žemyn. Pitčą baigė Tadas. Jo rankose bylojo ryžtas, o kojos kartais pradėdavo šokti siuvimo mašinos ritmu. Baigėm lipti temstant. Vilius drąsiai dėjosi lempą ir kartais paklausdavo, "o ar medis stiprus?", "o ar įrankiai gerai į žolę sminga?". Ir tada prasidėjo DISCO. Ledus apšvietė raudoni, mėlyni ir žali žibintai. Šimtametrinės ledo katedros sienos (La Cattedrale) dažėsi įvairiausiomis spalvom. Visi susirinkom apačioje ir tik vienišas Sauliaus žiburėlis mirgėjo aukštai aukštai "mėnulio" pakraštyje (Della Luna).

Graži diena.

Žemėlapiai ir lentelė pavogtos iš čia...