Ilgas savaigalis

Šį savaitgalį bandėm iššokti aukščiau bambos:

• Penktadienį boulderinom iki 2 nakties
• Šeštadienį nuo 7 ryto plaukiojome burlentėmis
• Popietų iki nakties, bandėm pasiekti Rifugio Pedroti
• Visą sekmadienį su viršvalandžiais ėjom ferratas ir leidomės žemyn.

Taigi apie viską po truputį. Boulderinti nuvažiavome į St. Giovani perėją netoli Nago. Jau buvo sutemę. Turėjome tris petzl tikka xp prožektoriukus ir vieną leisgyvį nežinomą. To pilnai pakako apšviesti vieną įspūdingą akmenį. Lipom iki dviejų nakties, tačiau įveikėme tik vieną trasą. Lūžome čia pat po akmeniu. Visą naktį švietė didelis mėnulis.

Ryte pradėjo pūsti vėjas. Pūtė jo daug. Matėsi pabaltavusios bangos ir daug lakstančių burlenčių. O čia tik Torbolė. Prie Malcesine vaizdas priminė skruzdėlyną per audrą. Visi laksto ir šokinėja per bangas. Greitai susirinkome savo įrangą. He he gavom 205l lentas, kurių per tokį vėją matyt niekas nėra matęs. Keturių su puse kvadratų burės atrodė kiek per didelės, bet viskas vyko geriau nei įsivaizdavau. Pradžioje trapecijos net nesirįžau segti, tačiau per dešimt minučių užkaliau rankas ir teko pabandyti. Per pirmą planing'ą teko net šoktelėti per bangą. Negalvojau, kad mano storulė lenta sugebės tai padaryti. Vėliau susitvarkiau apraišus ir viskas sekėsi kuo geriausiai. Net "jibe" ir "tack" ėjosi neblogai. Dar vėliau prasidėjo James paieškos. Po 4 valandų atsirado pats :)

Per daug įspūdžių. Lėkėm i Molveno. Ten pradėjom savo kalnų kelionę po Brenta kalnų grupę. Keturios su puse valandos ir mes jau rifugio Pedroti. Neblogai - pusantro km peraukštėjimas po beprotiško galinėjimosi su vėju. Mum padėjo tik žalia linija ir adrenalino likučiai. Karšta sriuba ir begalė sūrio pataisė savijautą. Gražu. Pilnas mėnulis ir prisiminimai apie prieš tai buvusią kelionę. Per daug pavargę lūžom miegoti.

Ryte lengvi pusryčiai ir viena gražiausių dolomitų via-ferrat'ų - Bochette Central. Gražu. Labai gražu. Didelės ir rūsčios sienos. Daug laipiotojų. Pabaigoje mažiukas betirpstantis ledynas. Antra ferrata - Bochette Alta. Taip pat per daug įspūdinga aprašyti... O po jos ilgas ilgas ilgas leidimasis link Molveno ežeriuko. Viso 16h trekinimo per pusantros dienos manau yra per daug.

Patarimas: nebandykit Bochette ferratos įveikti per vieną dieną (nuo apačios iki apačios).

Rafting in Otztaler Ache

Baigiu įgyvendinti savo vasaros planus. Šis savaitgalis buvo neeilinis: išbandėm canyoning ir rafting tikrai puikiose Tyrolio vietose. Kaip jau tapo įprasta, už gerą organizaciją reikia dėkoti James. O dabar tikrai įspūdingos kelionės aprašymas.

Sekmadienį iš pat ryto susirinkom prie mano namų. Sėdom į mašinas ir patraukėm link Vipiteno. Ten susipažinom su savo gidais. Tiesa dauguma iš mūsų jau bandė raftinti, o kiti apsimetėm, kad irgi esam ne naujokai. :) Naujokų niekas neima į Otztaler Ache upę. Tai IV+ - V kategorijos upė, kurioje būtina white water rafting patirtis. Sėdom į mašinas ir patraukėm į Insbruką (Austrija). Kodėl į Austriją? Todėl, kad šiaurės Italijoje nėra tokių sudėtingų maršrutų. Tiesa yra V kategorijos upė, bet kas bandė abi, sakė jog Otztaler Ache buvo daug smagiau. Insbruke buvom apie pietus. Pavažiavome dar apie trisdešimt kilometrų iki maršruto pradžios.
Kaip jau tapo įprasta užsimaukšlinom aptemptus hidro kostiumus. Tada sekė trumpi sutartinių ženklų apmokymai: forward, backwards, all in boat, right backwards, left backwards, stop, back to position. Viskas aišku :) Dar paaiškino, kaip įtraukti vargšą įkritusį draugą iš vandens ir tiek. Mane mieli draugai pasodino priekyje. Sutartinai nusišypsojo ir tepasakė, jog ten daugiausia emocijų. Dar norėjau pasikeisti, nes nepatyręs ir pagal pirmus irkluoja visas laivas. Bet ne.
Adrenalinas pradėjo skirtis tik pamačius pačią upę. Niekada nebūčiau sumąstęs, kad galima su pilnu plaustu "čeinikų" lįsti į tokį putojantį vandenį. Oi Oi Oi. Mintyse kartojau komandas left backwards ir right backwards, nes supratau, kad vis tiek susimaišysiu. Taigi keliuose kvadratiniuose metruose "užutėkio" (niekad tokiam užutėkyje nebandyčiau maudytis) pabandėm pasisukioti. Sekėsi neblogai. Mes plaukėm dviem laivais. Mūsų laive dešimt studentų, o antras laivas buvo pilnas italų.
Dirbti reikėjo nuo pat pradžios. Nedrąsu sėdėti ant krašto. Kojas įkiši į tokias kišenėles, o pats sėdi ant krašto. Irkluoja visi sinchroniškai pagal komandas. Greitai išmokom su Tadu rėkti "one, two, one, two". Sėdėti priekyje pats malonumas: laivas pakyla ant bangos ir neria žemyn. Tėškiesi visu greičiu į kitą banga. Vanduo kartais nublokšdavo į valties vidų. Kartais užpildavo tiek, kad teko prisiryti vandens per nosį.
Greitai supratom, kaip kas veikia ir pirminė mano įtampa atslūgo. Šypsojomės, juokėmės ir šūkavom kai plaukdavom per patį balčiausią vandenį. Nuotaika super. Komandinis darbas. Kartais atsisukdavau pasižiūrėti draugu veido išraiškų :) Nuo baimės, įspūdžių ir viso kito jie būdavo juokingi.
Kadangi pasirodėm tikrai neblogai, mūsų instruktoriai (turėjom du) kreipė laivą per pačias įdomiausias upės vietas. Praplauki galingą slenkstį, susimuši su Tadu rankomis ir varai toliau.
Pusiaukėlėje pamatėme virš tilto pavojaus ženklą: kaukolė ir kiti įspėjimai. Už kokių keturių šimtų metrų teko persinešti laivą. Pasirodo būta galingų krioklių. Vanduo labai sūkuringas ir su plaustu praplaukti neįmanoma. T.y. mum paaiškino, kad gal profesionalai ir pajėgtų, bet rizika per didele. Vanduo paviršiumi grįžta atgal ir reikia labai didelio greičio, kad prašoktum tą vietą. Jei ne, srovė pakištų po kriokliu ir tada "batai".

Sėdom atgal į valtį ir prasidėjo didžiausi slenksčiai. Pagrindinis vadas dialektu pasikalbėjo su mūsų vadu:
-"plaukit dešiniau per tokį ir tokį slenkstį"
-"kas bus jei įplauksim šonu"
-"tikrai apsiversit"

Hmmm na ką. "Forwars. One two, one two. All in the boat." Galingas kritimas i vandens duobę ir skridimas atgal iš jos. Ir taip kelis kartus. Hehe mes jį įveikėm. "Back to the position". Beje, kai irkluoji per slenkstį kartais pagalvoji, "o kodėl nėra komandos all in the boat"? Kartais priekis taip išklyla, kad nebepasieki irklu vandens. Kai smingi žemyn vanduo nubloškia į valtį ir vis tiek irkluoti kokią sekundę negali. "One two One two" girdi niekas nebekartoja :) Akies krašteliu matai visus laivo viduje :)

Kadangi viskas buvo per gerai, vadas norėjo mus išbandyti. Kai vanduo nurimo, liepė stotis ant valties kraštų. :) O paskui tarė: "ok. very good. now play the guitar" :) Aišku išsilaikyti nėra labai lengva. Visi sugriuvom atgal i valtį.

Toliau sekė įdomiausia dalis. Upės užutėkyje susidaro priešpriešinė srovė. Ten stovinčios bangos gan įspūdingos. Pirmoji valtis įplaukė į tą srovę. Mes iš paskos. Toliau jie gan lengvai iš jos išplaukė. Na ką pabandysim ir mes :) "Forwards. One two, one two". Laivas įplaukė į priešpriešinę srovę. Spėjau pamatyti didelę vandens duobe po savimi. Nėrėm į ją. Paskui viskas vyko labai greitai. Pamačiau Tadą kylantį į viršų. Supratau - verčiamės. Šiek tiek užsidengiau, rankomis viršutinę kūno dalį nuo Tado :) Pirma mintis: ištraukti kojas iš kilpų. Srovė nutempė labai giliai. Jaučiau kažkieno kojas virš savęs. Antra mintis: nerti į viršų ir ar virš manęs nėra valties. Trečia mintis: aš labai giliai, bet liemenė turėtų padėti. Bandžiau nerti į viršų. Trys judesiai ir išnėriau. Aišku srovė nešė per slenksčius. Prisirijau šiek tiek vandens. Dar pagalvojau, ot ta liemenė - kažkaip nepadeda. Vėliau pamačiau, kad rankoje turiu irklą. Ir kad priekyje yra ramesnis vanduo. Prisiminiau: reikia plaukti kojomis į priekį ant nugaros. Kai buvo tinkamas laikas pradėjau plaukti į krantą. Mačiau, kad Tadas irgi kapanojasi. Sušukau: "varyk Tadai, varyk". Pats išlipau ant akmenų. Plaustą paėmė instruktoriai, o visi kiti šiaip netaip irgi išsikapanojo. Pirmasi išgąstis praėjo. Supratom, kad buvo nerealu :))) Visi susirinkom ir plaukėm toliau.

Canyoning netoli Sand in Taufers

James kilo idėja pabandyti žygius kanjonais (Canyoning). Kaip tarėm taip ir padarėm :). Pasirinkom vieną iš kompanijų (adresas, nuotraukos ir apytikslė vieta čia) kuri tuo užsiima ir pirmyn. Visu pirma - įranga :). Visus įspraudė į hidro kostiumus, davė šalmus ir netgi apraišus. Manau tai suteikia savotiško žavesio kelionei. Jautiesi lyg skrisdamas į mėnulį.

Atvažiavome prie tilto, kur 40m žemiau tekėjo mūsų upeliukas. Taigi nusileidome virve žemyn ir kelionė prasidėjo. Daugeliui vien jau aukštis padarė įspūdį. Man irgi padarė :) Pirmas potyris pasiekus apačią - šaltas vanduo bėgantis į batus. Vandens temperatūra matyt apie dešimt laipsnių šilumos. Visi susirinkome ir pradėjome leistis upe. Upeliukas toks maždaug kaip Skroblas :)
Pirma kliūtis buvo penkių metrų "bobslėjus". Sėdi ant užpakalio ir žemyn upe. Tiesa, pabaigoje reikia susistabdyti, kad neatsitrenktum į uolą. Vėliau sekė apie penkiolikos metrų krioklys. Prikabino mus prie virvės ir liepė važiuoti ant užpakalio žemyn. Gražu - šalta. Toliau sekė mažiukai vienmetriniai šuoliukai į vandenį ar tiesiog ėjimas gražiu kanjonu.
Vaizdai gražūs bet nebuvo baisiai įspūdingi. Tiesa, daug krioklių ir gražių uolų. Visas malonumas yra leistis virvėmis žemyn arba čiuožti vandens išgraužtais takais. Kartais padarydavo perkėlą, kuria slysdavai iš kelių metrų tiesiai į vandenį. Šaunu!
Galiausiai priėjome visų lauktą vietą - aštuonių metrų nušokimą į gilų vandenį. UUUUU. Didelis krioklys ir apie dvidešimt kvadratų šalto vandens. Ateini, parodo kur šokti. Vokiškai sako "matai kur vanduo juodas o ne baltas (nuo purslų). Šok tiesiai ten. Laikykis tokios ir tokios krypties." Atsikvepiu. Pasižiūriu. Išrėkiu "ALES KLAR". Pliumpt :) Tiesa reikėjo šiek tiek prisiversti. Tadas sakė, kad pirma mintis buvo "nu ir ilgai aš krentu". Aš tai tik spėjau pajausti nesvarumą o po to šaltas vanduo. Net dugną pasiekiau. Hmmm faina. Šokom, dainavom ir kitaip paminėjom šį mažą džiaugsmą. Visada vyravo gera nuotaika.

Bendras įspūdis neblogas. Tačiau norėčiau eiti be gido, nes jaučiausi pakankamai patyręs padaryti viską, ką jis darė. Aišku tik su nušokimu būtų prasčiau. Visgi yra knygutės, kurios viską aprašo. Ar eičiau dar kartą? Tik tada jei atvažiuotų draugai ir norėtų pabandyti. Pats matyt nebeeičiau. Sako yra sudėtingesnių maršrutų ir tt. Bet jaučiu, kad šis užsiėmimas ne man.

Laipiojimas Cekuose

Pakeliui i Bolzano nusprendem palaipioti. Sikart naktinis lenkijos pervaziavimas pasiteisino. 8 ryte buvom Brno prie centre esancios parduotuves - ieskojom knyguciu su trasomis. Ja gavom tik 9:00 Hudy sport. Pasitare su sauniais pardavejais vaziavom i kempinga, o paskui is karto link uolu:

• Pirmas kablys ne zemiau 5m
  
• Apsilimui 5 gali buti ir per daug
  
• Virsuje nera karabinu
• Faina :)
• Cekai gerai lipa
  

Vajolet bokstai

Jahhhh.
Daugiau nelabai ka iseina pasakyti :) Taigi, siandiena ta diena, kai uzlipom i Vajolet bokstus. Kol neisbleso pirmieji ir neteisingi ispudziai pradesiu pasakoti. Matyt reikia praleisti visas ikilipimines istorijas, nes paskui nebeuzteks jegu pabaigti rasyti, po geros valandos vonioje ir skaniu salotu su tunu (daugiau nelabai ko yra namie) akytes merkiasi merkiasi.

Pradejom lipti nuo kairiausio boksto :) Ty nuo vakarinio "Delago" boksto. Ten yra 4 normalus pitchai ir vienas trumputis puspitchis. Sudetingumas apie IV/IV+ UIAA, kas butu paprasciausi laiptai ant sportiniu trasu, taciau, kai paskutine sauga 7m po kojom viskas atrodo kiek kitaip.

Pirma virve lipau as, nes 2 virve turejo buti sudetingesne. Na aisku nepatyres, nusukau kazkur i sona, radau "pitona" ir sau laimingas lipau toliau. Toliau buvo sudetinga ir pitonu daugiau nebebuvo :) grizau. Mane pataise is paskos lipantis Markus draugas Roberto. Jis yra alpinizmo gidas ir siaip labai fainas zmogus. Tiesa Roberto lipo su savo sunumi. Sunui gal 8-9 metai. Vaikas eina tecio pedomis. Nors atrode, kad siek tiek prisibijo.

Stotys ant Delago boksto buvo tokios, kad su bomba neissprogdinsi (tiesioginis vertimas). Tiesa, ir pitoniukai buvo gan daznai, kas 4-5 metrus. Tik vienam pitche pagailejo, tai markus uzlipo su 3 saugom visa 40m :)

Lipom atsipalaidave. Snekuciavomes su gidu, dairemes aplinkui, siaip juokavom po truputi. Po antro pitcho prasideda idomumas. Is kaires atsiveria labai fainas vaizdas. Ty tiesiai po kojom apie 800m vertikalios/neigiamos sienos. Jahhhh Grazu ir siurpuliukai begioja. Lipi tokiu astriu kampu ir gali sau laybackinti ant TV boksto antenos :)

Beje mes lipom su 2 pusinem virvem (1/2), tai jautemes saugus :) Trintis irgi gal siek tiek mazesne, nors realiai tai visada ten vertikaliai lipi. Virsuneje (2790m) kaip visada "heil Berge" (net ir italai pasako :) ) ir paspoksoje i turistu knybzdelyna apacioje, pradejome leistis. 2 virves ne viena. Is sesiu stociu panaudojome tik 3. Siaip diulferiuoti reikejo superiskai, daznai nelieciant kojom nieko. Ech.... Beje mano reverso susidevejo per 2 metus lipimu ir as ji pasiryzau ismesti. Vis leidausi ir galvojau, kad tik virves nenupjautu (cia tik mintys, bet siaip visada tikrinkit reverso :) ) Visas lipimas uzeme net nezinau kiek. Gal kokias 3h?

Na aisku, mes is karto prie antro "Stabeler" boksto. Ir jauciu kad nepataikem i marsruta. As pradejau lipti, gerai kad turejau 2 friendus :) Na radau pirmus 2 isegimus per rep-shniureli. Tada pradejau eiti kairiau kairiau ir daugiau isegimu nebemaciau. Po kokiu 7m nusprendziau, kad reikia frienda kur nors ikisti. Radau, kur, gavosi zig-zagas virve. Pratraukti nelabai galiu. Bandziau permesti per kampa. Na as ir taip ir taip ir niekaip. nusprenziau truputi pasileisti ir permesti... aisku buvau uzsiemes gyvenimo apmastymais ir luzo mano kybis. O jis buvo didelis. Dalis nuleke zemyn, o kita netycia spejau prispausti su koja. Stoviu as ant kazkokiu kybiuku o su koja spaudziu luiteli nebloga. Na toks kaip puse futbolo kamuolio. Standartas :) Apacioje Markus. Spaudziu as ta akmeni su koja, friendas toks nepatikimas pradejo atrodyti. Sakau Markui slepkis kur nors nes turiu po koja dideli luita. Markus aisku greitai suregavo :) As paleidau, o akmuo nuleke saugiu atstumu. Ech... nu ka... toliau... tik pradejau lipti, is virsaus pasigirdo frrrrrrrrrrrrrrrrrrr bach. Dar vienas egzempliorius praskrido :) Teskesi kazkur zemai i uola ir subyrejo. Garsas geras, salmas matyt negelbetu. Daresi nejauku truputi. Ai zodziu visgi pasinaudojes 2 friendu po kokiu 15m pasiekiau stoti, o pasirdo ten mieli pytoniukai sukalti, matyt nuo pirmo lipimo 1960 :) Vienas garantuotai dar Stabelio (pirmas pralipimas) ikaltas - surudyjes visiskai, daugiau muziejine nuolauza nei saugos taskas. Panaudojau visas savo zinias is "Freedom of the hills" Surenciau puikia stoti ir viskas gan puikiai pavyko :)

Toliau lipo Markus, tada vel as. Teko ismokti naudotis friendais. Markus sake kas blogai ir kas gerai su tom saugom. Matyt pradejom lipti ne trasa, nes po 3 pitcho radom gera stoti. Tikra mieloji-metaline :) Na toliau viskas buvo nebe taip ashtru. Pasiekem virsu ir nusileidom zemyn. Supratau pasakyma "leader must NOT fall". Ansciau galvojau, kad gramatikos klaida...

Buvom laimingi ir turejom 1h iki keltuvo zemyn. Niekas nebandykit to pakartoti. Maratonas... begom begom ejom, skubejom ir..... spejom... keltuvai uzdaryti, bet senukas suprato, kad mes nusibaige ir norim zemyn. Ileido. Isitiesem mes stovejimo aiksteleje su sumustiniais pavesyje ir megavomes puikia dienos pabaiga.

4d lipimo

Pasibaige visi dead-line ir atsirado laiko kalnams. 4dienos laipiojimo ir nei vienos formules... tiesa problemas reikejo spresti... bet jos kur kas saunesnes nei lokalaus minimumo isvengimas Pearsono koreliacijos koficiento tarp dvieju vektoriu naudojant gradiento kilimo metodus... pats nesuprantu.

Ketvirtadieni, po ilgo laiko nuejom pas Markus ant uolu. Vis dziaugiames savo prakalta tarsa. Kadangi ji buvo planuota kaip apsilimo trasa, tai mes vis downgradinam ja. Dabar nusprendem kad ji yra 5c+ :) Na as tiesa pasakius duociau 6a ar 6a+. Visgi, trasa nusisekusi ir pirma jos puse idomi su ilgais judesiais... o antra puse nelabai idomi ir nelabai tinka apsilimui, nes baisiai pompuoja. Nusprendem ta diena lipti tik Markus prakaltas trasas. Ju buvo nedaug tai ir pirma diena po 2savaicius lasiniu auginimo praejo visai neblogai. Tiesa jutau kaip smegenyse per 2 savaites prisikaupe vandens ir svorio centras pasikeite :))) Aisku del to svorio centro buvo sunku lipti pirmam... nes vis ateidavo mintis... nu dabar tai teksiuosi kur nors...


Penktadieni pabegom is univeros anksciau. Jau 6:30 buvom ant uolu prie Arco. Siaip vaziavimas prie Gardos ir Arco dabar reiskia laipiojima kai nera vejo ir burlentiavima kai jis yra. Beje nusipirkom Arco laipiojimo knygute tokia Balta praeitu metu leidimo. Jei kam reikia atskanuoti koki regiona nesivarzykite... bus padaryta. Issirinkom vietele(Muro del Asino) tokia kur yra 5kiu, 6 ir 7. Na tiko ir pagal pavadinima (asilo siena :) ) Tokiu vietu nera labai labai daug Arco. Dazniausiai uolu sudetingumai prasideda nuo 6ab. Lipti 2 diena kur kas geriau. Vanduo nutekejo is galvos kazkur zemiau ir per daug nemastant lipom viska kas atrode grazu. Lipti 2 diena daug lengviau.

Beje Arco greidinimas yra labai keistas. Nuvaziuoji i viena vieta (Passo Giovani pvz) ir ten 5c yra kaip 4, o Nago pacios pirmos trasos 5b (apsilimui) yra kaip 6a+. Tiesa prie tos trasos yra parasyta 5b++++. :))) Nauja sistema?

Vakare hostelyje netiketai sutikau savo bendramokslius, kurie atostogauja Italijoje :) Geras ane? Na bandem mes su jais pasitusinti - neileido i viena kluba... magnezijus ant rubu ir sortukai laipiojimo nelabai tinkamas stilius :)

Sestadieni vel nebuvo rytinio vejo. Lekem i trasas aukstai aukstai kalnuose. Labai grazi vieta. Dabar pavadinimo nepamenu. 3 diena buvo pats gerumas. Lipom onsightinom 6kes ir siaip gerai pasitusinom. Tiesa pradzioje nepataikem i trasas tai teko per dilgeles, akacijas ir rozynus brautis per miska :) Vakare po geros buriavimo dienos visi mire ejom gasdinti zmoniu. Si karta Riva del Garda miestelyje kur visi vokieciai leidzia ramu vakara ant ezero kranto nusprendem isimaudyti. Vladas greitai nere i vandeni, o mes jam padavem ledu. Konfortas aukstumoje. Norejo nerti ir paragauti ju po vandeniu, bes mes atkalbejom.

7dieni kelem 6 ryto, nes turejo buti free style burlenciu varzybos ant mazu lentu. Aisku eilin karta nebuvo vejo. Varem i Passo Giovani laipioti. Smigom pamiegoti po uolom, o paskui bandem naujus marsrutus. Tiesa 4diena lipimo yra sunki. Apsilom, tada bandziau onsightinti 6a+. Pralipau kruxa. Imi pirstais toki luita is abieju pusiu, atsistoji ir tada peremi auksciau esanti kybiuka. Siaip visai fainai... tik po to nebeliko jegu uzbaigti ne tokia sunkia pabaiga. Pailsejes dalipau ir nusprendziau kad 4d is eiles yra per daug. Varem burlenciauti.

Siandien esu mires ir laimingas. Laukiu 4dienio. Pavaliau varysim i Violet bokstus. Reikia gerai pailseti.

windsurfing Gardos ezere

Taigi pagaliau pradejau pildyti savo vasaros planus :) Burlentes Gardos ezere. Kadangi truputi atsilaisvinau nuo mokslu, nutarem su James pabandyti windsurfinga. 5dienis nezadejo nieko gero. Lijo kaip is kibiro. Vakare pasiklausem jazzo viename is Riva del Garda klubu, o is pat ryto patraukem ieskoti savo buriavimo vietos. Buvome tryse. As esu bandes burlenciavima, o Minde su Janes pirma karta.

Hmmm susiradom wwwind square mokykla, kurioje turejom pazystamu. Kazkaip ilgai negalvoje pasiemem buriavimo kursus. Po valandeles gavom po lenta ir bure. Hmmm vejas rimo, nes artejo pietu metas. Vejas prie gardos labai supratingas: paburiuoji is ryto (7:00-10:00) ant siaurnio vejo (Peler), kuris pats geriausias buna Malcesnes apylinkese. Tada, vakare (14-18) buriuoji ant pietu vejo (Ora). Pietu vejas buna dazniausiai silpnesnis ir bangos buna didesnes.

Zodziu as greitai perejau i intermediate mokyklele, nes mokejau naudotis apraisais (trapecija) ir truputi paplaukti pirmyn atgal per stipru veja. :) Po pietu prasidejo idomumai. As visai neturiu burlenciavimo technikos. Ty niekas gyvenime manes nemoke, ir net nepatarinejo. Sau bandydavau ant senuko mustang Preiloje paplaukti ir tiek. Taigi nelabai taisyklingai darydavau tack'a (posukis pries veja), o apie gybe (posukis pavejuj) net nesvajojau. Per pirma valanda ismokau siuos abu, nes buvo palankus vejas. Paskui dave labai faina storule lenta, kuri labai sauniai sukinedavosi ir buvo stabilesne, tai problemu dar sumazejo. Vakare jau mokejau Helicopter Tack (aisku ne taip krutai kaip tuose paveiksliukuose...) ir dar keleta idomesniu posukiu.

Vakar, is ryto vejo visai nebuvo. Varem laipioti, o popiet pakilo puikus pietys ;) Dideles bangos ir postipris vejas. Kazkaip pasiemiau 5m^2 bure, tai buvo ka veikti. Bandziau ka ismokau uzvakar, nelabai gavosi :) Tik i gala, apsipratau ir sugebejau pakartoti paprastesnius manevrus.

Dabar dar liko 2 dienos treniruociu... reikes vaziuoti po poros savaitgaliu. Beje kam idomu kainos, tai mes mokejom su 20% nuolaida uz 4 dienas su viskuo 170EUR. Daug, bet ai... Hostelis Rivoje kainuoja apie 15EUR nakciai. Beje jeigu tik nuomotis iranga, tai kainuoja nuo 40EUR dienai iki nezinau kiek.

Via-ferrata Che Guevara

Vakar lauzem via-ferratos taisykles. Tiksliau jas lauze Markus, nes ejo be jokiu saugos apraisku. Del to vire daug gincu ir pykcio, bet nieko negalejom padaryti - tai ne musu pasirinkimas. Visgi ir ferrata pavadinta Che Guevaros vardu.

Taip jau gavosi, kad Markus eina viena karta per metus i kokia nors via-ferrata. Jis labai didziuojasi, kad eina visada be apsaugu. Ir visada pabrezia, kad tik vokieciu turistai eina prisege. Siemet jis pasirinko via-ferrata Che Guevara - viena ilgiausiu ferratu apylinkese.

Is tiesu "vertejo" segtis tik gal kokiose 5se vietose. Vertejo, tai reiskia kad jei kristum tai tikrai baigtusi liudnai. Visur kitur, kristum tik apie 5-15m. Na kaip kas sau leidzia rizika. Bet as matyt niekada nesuprasiu kam taip bereikalingai rizikuoti tokiose situacijose, kai jos lengva isvengti.

Dabar supratau viena toki patarima: geriausia eiti su kompanija, kuri leidzia sau mazdaug vienoda rizikos lygi ir turi panasius sugebejimus. Hmmm jau viena karta maciau cia free solo pralipimu ant uolu, ar tik musu draugas Markus tokiu kvailysciu nepraktikuoja?

Viskas baigesi laimingai, ir su pasimegavimu Trento valgem skania pica. Zodziu dar viena kalnu diena

Pati ferrata nera sudetinga, bet sekinanti. Vaizdai pusetini, nes po kojom yra skaldos karjeras. Uzlipus kitas reikalas. Ant virsaus yra didele pieva. Dabar zydi lauko geles, o tolumoje matosi Ortlerio sniegynas ir Brentos grupe. Pasaka...

sios vasaros planai

Viena vakar buvo draugu susiejimas. Kazkaip nelauktai uzsibreziau savo vasaros kalnu,upiu,ezeru planelius:

1. Ilipti i Violet Bokstus (bent i viena)
2. Pabandyti kalnu dviracius (downhill ar siaip ka nors panasaus)
3. Pabandyti raftinga
4. Nuvaziuoti prie gardos su burlente

O kadangi yra dar ir senu planu tai juos taip pat surasysiu:

1. uzlipti su teciu i Monblana
2. uzsilipti i Ortleri
3. pralipti nors viena 6b on-sigh

Ziuresim kiek cia tu planu isigyvendins. Bet kad nepamirsciau uzrasiau cia.

kaip gimsta "Joint group" trasa

Aukstai aukstai virs Bolzano sestadieni gime nauja trasa. Gime ji tik is dalies: virsuje dar nera grandines, truksta kokiu 3 kabliu, ir ji vis dar netinkama apsilimui. Bet visgi pradzia yra.

4se sedom is pat ryto i Markus masiniuka ir patraukem link jo namais tapusios uolos. Be musu, matyt ten daugiau niekas nesilanko, nes niekada nesam ko nors sutike, magnezijaus pedsakai zymi tik musu nemoksiskus 6tukus... gal mes tik blogi pedsekiai? Visgi Markus buvo vienas pirmuju ir paskutiniuju kurie ten prakalinejo marsrutus.

Kadangi visos trasos prasideda nuo 6a+, sumastem, kad yra vietos dar vienai lengvesniai apsilimo trasai. Be to, Markus nusipirko nauja grazta (labai labai labai brangu ir kruta), tai matyt knietejo ir jam isbandyti. Be to norejom pravalyti nuo lapu priejima iki uolos ir tt.

Apsiginklave grebliu, lauztuvu, kastuvais, graztais ir net dideliu "ledkirciu" (jis buvo skirtas Yeti atbaidymui jeigu pultu) apie 10 jau buvome virsuje. Markus greitai uzsiropste viena is sesiuku salia naujos trasos vietos. Taigi grezem trasa top-rope budu su virve nuo virsaus.

Pirmas didelis darbas surasti patikima uolos lopineli igrezti kabliui. Pirmas kablys turi buti tokiam aukstyje kad butu ne per aukstai, bet tuo paciu saugotu jeigu kristum islipes truputi virs jo. Zodziu apie 3-4m aukstyje. Kadangi kalem apsilimo trasa, butina buvo tureti gerus kybius uztikrintam isegimui.

Taigi seka tokia:

• Primeti kurioje vietoje butu patogu tureti kabli: ne per daug aukstai nuo paskutinio, patogu isegti, ne per arti paskutinio (kabliai kainuoja apie 3-5EUR, taigi ne taip pigu)
• Pasiimi dideli plaktuka ir kauksi aplink pasirinkta vieta. ziuri kad skambetu patikimai
• Su graztu grezi apie 15cm gylio skyle
• Turi tokia slangele prapusti dulkems ir sepeti nuvalyti kitoms
• Sukali kabli su varztu i ta skyle. Siaip nelabai lengvai tas varztas lenda. Mes turejom toki meduka kad metalas-metalas nebarsketu
• Kali iki pat galo kiek imanoma. Varztas toks kad kai ji uzverzineji, jis pleciasi.
  
• Uzverzi apie 70% jegos su gan galingu atsuktuvu. Ty kad nepersuktum.
• Isegi atotampa ir dziaugiesi

Va taip. Tada islipi mazdaug iki kablio virsaus ir vel ziuri kur kita deti. Kadangi uola nelabai superine, tai problema surasti vieta patikimam kabliui. Po pirmo kablio is karto pazymi apie 4-5 vietas kitiems kabliams ir is karto greitai visus pritvirtini.

Kadangi trasos nebaigem ir nepralipom, tai pavadinimas liko tik mintyse. Vyko tarptautinis pasitarimas. Kadangi komanda jungtine tai turi buti kazkas su komanda ir tt. Pageidautina angliskai arba vokiskai. SMS balsas pasake JOINT. neblogai. Gal Joint group ar joint forces? Na dar ziuresim, nes iki galo neteko nuspresti. Jei turite minciu rasykite i komentarus pasiulymus :)