Multi-easy

Blogas oras - geras blogas. Vakar buvo geras oras, Romkis skundės, kad blogas blogas.
Rimuojasi ir tiesa - retai nutinka :)

Su Max, kuris tik ką grįžo išilgai pervažiavęs dviračiais Pirėnus, lipom lengvus multi-pitchus. Nuotraukų neturim, nes pamiršom fotikus. Taigi pradėjom nuo puikiu pavadinimu lengvo maršruto "Donne...in cerca di guai" (moterys... ieškančios bėdos), o baigėm labai gražiu Orizzonti Dolomitici. (prie pat Sarche miestelio).

Parete Zebrate laipiojimo siena yra žiauriai teigiama, todėl dauguma maršrutų lengvi. Viršutinė dalis vertikali ir puikia tinka base-jumping. Šį kartą base šokinėtojų buvo net keli, visi šauniai nusileido netoliese esančioje pievelėje.

O popietei persikėlėm į Orizzonti Dolomitici (raudonas maršrutas). Ten yra net keli puikūs maršrutėliai (kitą kartą bandysim Amazonia). Žymiai vertikalesni nei Zebrate, su gražiais pralipimais ir lengvu priėjimu. Rekomenduoju mūsų lygio draugams. Sunkesnėse vietose siena puikiai (kas 50cm!!! :) ) naujai prakalta. Tik būtinai visur turėkit šalmus, nes labai jau buvom apšaudyti akmenim. Ypač, jei virš jūsų kas nors lipa. Apačioje teka upė, kurioje šalo mūsų alus, o vėliau kojos ir pilvai.

Balto voro (The White Spider) knyga

Neseniai baigiau skaityti The White Spider. Šiurpiai gražios ataskaitos apie Eigerio šiaurinės sienos įlipimus, bandymus ir tragedijas. Tikra alpinizmo klasika. Iki kaulų smegenų senosios mokyklos darbas.

Stilius ir kruopštumas daro visą skaitymą nerealiai įdomų. Žinai, kai buvo laikai jog į gyvenimą žmonės žiūrėjo be galo rimtai. Ant nosies kabėjo antras pasaulinis karas, įranga tik žengė į modernybės erą ir tvyrojo nacizmo rūkas. Išgyvenimo/tragedijų istorijos yra tikra klasika ir prilygsta "Touching the Void", o kartais ją ir lenkia. Neabejingiems alpinizmo istorijai būtinas skaitinys parašytas pirmosios sėkmingos ekspedicijos dalyvio ir "7 metai Tibete" autoriaus.

Lažybos

Seniai seniai susilažinom su Romans kad pralipsim 7a. Žodžių po daug daug metų - pasiekimai neįtikėtini. Sveriu 90-92kg, lipu 6a. Tokie vat ir pasikeitimai :)

Nemokamos Kalymnos nuplaukė - reikės kažkada važiuoti už savo pinigus, tik reikia nusipirkti hamaką, kuris 100kg atlaikytų. Atrodo Romans'ui irgi nereikės apmokėti kelionės. Is it true Romans? Visgi nėra taip viskas blogai. Vilimantas prasporino man dėžę alaus. Jis savo ruožtu turėjo 9a iki trečiadienio pralipti. Visi š mala savo lygyje.

O 7a taip ir lieka storų senių svajone. Gal kada nors :)

Wilde Kreuzspitze (3132m)

Tiesiog puiki viršūnė vienam gražiausių skiturinimų apylinkėse. Geriau lipti ne į gražią viršūnę, bet į tą nuo kurios matosi puikūs vaizdai. Meditacijai skonio priduoda ir 1600m peraukštėjimas :) Tiesa iki kryžiaus pritrūko apie 50 ar 100m, nes labai jau status paskutinis šlaitas ir karnizai ilsisi ant keteros.



Wilde Kreutzspitze at EveryTrail

K2 Shuksan

Nuplaukė šių metų didysis slidžių žygis į Finsteraarhorn. Prieš vėją nepa..., o prastu oru į tokį kalną neįsilipsi. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Ruošdamasis žygiui nusipirkau naujas slides K2 Shuksan. Tikra slidžių aplinizmo klasika ir pasak Max viena populiariausių slidžių.
Šveicarijoje lijo, snigo ir pūtė, o prie Bolzano pro debesis švietė saulutė. Čia blogo oro frontas buvo tik ką praėjęs ir turėjom apie pusmetrį naujo sniego, bei 3/4 lavinų pavojų. Knietėjo išbandyti naujas slides. Aišku nepaliko ir savisaugos jausmas. Todėl pasirinkom matyt saugiausią kada nors matytą maršrutą netoli Plosės slidinėjimo kurorto. Tai puikus maršrutas blogom sąlygom arba jei tai yra pirmi bandymai už trasos ribų. Rekomenduoju.

Slidės - nuostabios. Bent jau taip atrodo po mano sutrintų Hagan Devil. Svoris labai panašus į mano senučių, bet 5cm ilgesnės (174cm) ir gerokai platesnės. Dabar gal net žiūrėčiau į 180cm versiją. Technologija žengia į priekį :) Gal pridėjus 300EUR išeitų kas nors dar geresnio/lengvesnio, bet kol kas tikrai džiaugiuosi. Suporavau jas su Diamir Eagle apkaustais. Puiki kombinacija. Nei slidės nei apkaustai nėra lengviausi, bet jaučiasi patikimumas ir kontrolė. Prie lengvesnių slidžių būtų geriau kas nors lengvesnio. O prie free-ride matyt labiau tiktų kiti apkaustai. Pirmi posūkiai nenuvylė. Purus naujas sniegas ir lėkštas kalnas tiesiog pripildė džiaugsmu :)

Easy Ski Tour near Plose at EveryTrail

Fineilspitze (3514m)

Nors turėjom labai seną planą užsilipti į Zukerhuetl, paskutinę minutę nusprendėm keisti planus - per didelis lavinų pavojus. Visą savaitę vyravo stiprus šiaurinis vėjas, o užlipimas ant ledyno kaip tik per statų pietinį šlaitą. Ką daryti, ką daryti? Gerai, kad pas mus Max žino visas viršūnes aplinkui, visus namukus kur galima nakvoti ir šiaip yra šaunus vyrukas :) Tai jis sako "einam į Fineilspitze".

Na aš aišku nieko labai tokio nesitikėjau, viršūnę esu matęs iš Schnalstal slidinėjimo kurorto, o ji neatrodė labai pikta. Pirmas įdomumas pasitiko ant ledyno. Ten nemažai ledokryčių, o statumas ne mažesnis nei 35 laipsniai. Gerai, kad visas naujas sniegas buvo nupūstas, tai žengėm drąsiai senomis vėžiomis iš tolo aplenkdami stačiausias ir baisiausias vietas. Visgi prie viršūnės metėm slides į šalį, traukėm ledkirčius ir kapojomės į viršų. Paskutiniai 40m eina puikia ketera. Dėl triusikų prilaikymo susirišom į virvę ir saugojom vienas kitą naudojant uolas ir koja primintus ledkirčius.


O viršūnėje, puikūs vaizdai: šalia matosi Similaun, Weisskugel ir net Oetzio radimo vieta. Tolumoje stiebiasi dolomitai. Matyt techniškiausia žygio dalis buvo alaus gėrimas trobelėje. Bet tikrai nesitikėjau, kad pats "crux'as" bus lipimas į lovą. Buvom nerezervavę vietų, tai gavau antrą aukštą koridoriuje su labai mažai vietos virš lovos. Pati lova mano pečių aukštyje, o nėra jokių kopetėlių ar kažko panašaus. Po kelių bokalų alaus 3km aukštyje naudojau heel-hooką ir nusibrozdinau visą lešką. Naktį porą valandų kankino troškulys, bet bijojau kad nebeįlipsiu atgal. Troškulys nugalėjo ir netgi visiškoje tamsoje vėl sėkmingai atlikau pratimą. Visgi į tualetą nebėjau ir laukiau ryto.

Čia kažką GPS streikavo. Bet tik į viršų... atgal gerai atrodo rodė. Gal kas žinot kame problema ir gal jį kaip nors reikia specialiai pririšti prie kuprinės?
Fineilspitze at EveryTrail

BCN Bouldering

Barselonoje sekmadienį išsislapstė visos virvės. Žiūrėjom kur gi galima paboulderinti. Visi pagrindiniai regionai yra šiek tiek nutolę nuo Barselonos ir išsimiegojus iki pietų nebeverta ten pusdieniui važiuoti.

Web2.0 pasiūlė Can Boquet PDF (14.1MB). Nerealus atradimas - nuostabus pušynėlis su puikiais vaizdai į jūrą ir į Barseloną.

Warren Miller Balionėliai

Nukopijavau iš čia, nes labai jau linksmai tie balionėliai keliauja po sniegą. Reikia ir mum tokių :) Gal kas žino iš kur gauti senesnių Warren Miller darbų?

3 Veneziaspitze (3355m) arba lediniai kiaušiniai

Nesu užkietėjęs "kalnų nacis", bet man visai patinka, kai kalnuose aplink nėra per daug žmonių. Alpėse tai gana retas reiškinys, nebent papėdėje -17 ir pučia vėjas. Vakar Martel slėnyje buvo tuščia ir šalta - gera treniruotė prieš grįžtant Kalėdoms namo. Lavinų pavojus stipriai sumažėjo, nes visas drėgnas sniegas sustingo į ožio ragą ir net norint buvo sunku jį pajudinti. Jis labai gražiai girgždėjo ir cypavo, primindamas laikus, kai eidavau žiemą į balkoną paimti raugintų kopūstų. Pučiant vėjeliui vis prisimindavau puikų vužk renginio pavadinimą - lediniai kiaušiniai. Ne juokais sušalom rankas, o šiandien pirštų galiukai praradę jautrumą. Užtat vaizdai buvo ne eiliniai - trapus oras ir gražios viršūnės - Grand Zebru, Zebru ir Ortleris.

Visa kelionė šiek tiek užtruko. Visų pirma, tokiame šaltyje nelipo kailiukai. Jie gūžėsi nuo šalčio ir plazdėjo vėjyje, kai nešdavomes slides ant kupros. Gal prie nelipimo prisidėjo faktas, kad mano kailiukams jau 4metai, o Maxo netgi 6ri... Teko stačiausiose vietose kopti be slidžių, o kailiukus šildyti po striuke. Čia toks mažas triukas, kuris šiek tiek padeda apgauti nelimpančius klijus. Kitas pasiteisinęs būdas yra prisabačinti kailiuką prie slidės su lipučkiniais slidžių susegėjais. Veikia neišpasakytai gerai, nes visai nebijo šalčio. Dėje, turėjom tik vieną tokį aparatą. Bandėm dar ir pleistrą, bet tas buvo tiek sušalęs, kad niekur nelipo.
Kita kliūtis buvo vėjo supūsti ir sustingę sniego kauburėliai. Per juos užtrunka laiko perlipti, o pralaužti neišeina. Nors atrodo ėjome visai greitai, į viršų repečkojomės 5h, o žemyn leidomės dar 2. Viršuje sušalo ir mano GPS, kuris pradėjo rodyti nesamones ir galiausiai numirė. Aš dar vis nesuprantu malonumo eiti į tokį šaltį ilgesniam laikui. O kai kas juk eina žymiai žymiai atšiauresnėm sąlygom.

Veneziaspitze (3) at EveryTrail

Silleskogel (2418m) - pirmas sezono slydimas

Praėjo daugiau kaip pusmetis nuo paskutinio skiturinimo (Haute Route). Vakar griebiau į rankas atitarnavusias slides ir patraukėm su Max link Austrijos. Italijoje lijo, Austrijoje švietė saulė ir slėniuose žaliavo žolė. Pradėjom lipimą ties 1500m, kur buvo apie 10cm sniego. Širdyje buvo ramu, kad mano naujos (dar nenupirktos) slidės vis dar stovi kažkur Sportlerio lentynose ir man neteks jų subraižyti. Kuo aukščiau, tuo linksmiau darėsi. Paskaitėm, kad didžiausia grėsmė - šlapios lavinos. Sniegas sunkus, patirpęs, o vienoje vietoje matosi nemažas žolės plotas. Čia sniegas įtrūkęs ir pavažiavęs apie porą metrų žemyn, sukurdamas piktą šypseną.

Pirmas kartas buvo gana sunkus. Lipom lipom ir prie viršūnės mano jėgos po truputi išseko. Paskutiniai metrai buvo statūs, todėl nusiėmėm slides ir lipom akmenine ketera aukštyn. Likus 30m iki viršaus mus pasitiko status (apie 50 laipsnių) šlaitas. Ir taip žiūrėjom ir kitaip, bet nusprendėm nekirsti. Ne pirma ir ne paskutinė viršūnė, be to pavadinimas Silleskogel yra gana kvailas :), o lipdami į viršų kitoje slėnio pusėje matėme važiuojančią šlapią laviną. Taigi apsisukome ir leidomės žemyn. Sunkus, šlapias sniegas pridaugino zuikių. Visgi kaip pirmam kartui, džiaugiausi savo kreivokom sinusoidėm.