Cevedale

Šį savaitgalį ėjom treniruotis ant Čevedalės (3769m) kalno. Tai vienas aukščiausių regiono kalnų (o gal ir pats aukščiausias), į kurį galima užsirepečkoti nenusiėmus slidžių. Į šį kalną veda keletas maršrutų. Mes pasirinkome ilgesnį ir ne tokį statų, be to keletas kitų maršrutų prasideda Sulden slidinėjimo arenoje, kas grožio neprideda. Nuo viršūnės matosi aukščiausi regiono kalnai (nuotrauka kairėje): Ortleris (3905m , lipimo aprašymas) ir Gran Zebru (Koenig spitze 3850m, nebaigto lipimo aprašymas ).

Nors peraukštėjimas ir nėra labai didelis (1700m), visgi pasirinkom nakvoti rifugio Casati (3269m). Iš ryto jau planavome nebelipti, nes matomumas buvo 20metrų, o nusileidimą planavome ledynu, tačiau valandėlę pasnūduriavus oras pasitaisė. Ėjimas su pilna kuprine žygelio nepalengvino. Mes bandom sutilpti į 12kg ant kupros, tačiau įskaičiuojant kates ir rūbus visiems gyvenimo atvejams, tai padaryti nėra labai lengva. Slidinėti (o ne kažkaip nusileisti) su daugiau nei 13kg yra labai sunku ir reikalauja specialių įgūdžių. Tai ypač aktualu, kai sniegas nėra pats geriausias.

Pats lipimas yra labai paprastas ir tik paskutinis peraukštėjimas kiek sudėtingesnis. Čia reikia stabilaus sniego, nes labai jau statu. Mes ėjome, kai lavininio pavojaus prognozė rodė 2. Aišku, kadangi kalnas nėra labai sudėtingas ir gana garsus tarp skiturerių, stačiausioje vietoje grūdosi daugybė žmonių. Pasirodo paskutiniai metrai link keteros yra visiškai apledėję. Gerai, kad daugumas buvom užsidėję kates ant slidžių, nes per mėlyną ledą be jų būtų ne kas. Tiesa teko išsitraukti virvę, nes vienas iš mūsų kačių neturėjo.

Nusileidimas, tikrai pasakiškas. Aišku jis vyksta uždaru ledynu, bet kol kas tiltai laiko ir žmonės gana drąsiai bando nepravažiuotą sniegą. Mes sekėme kažkieno vėžiomis, todėl irgi jautėmės gana drąsiai.

Cevedale 2 days trip

Apie slenkančius mazgus

Internetas pilnas informacijos apie slenkančius mazgus. Čia pabandysiu plačiau paaiškinti vieno iš mazgo (prusiko) naudojimo pavyzdžių.

Visu pirma, slenkančius mazgus ruošiuosi naudoti gelbėjimo darbams. Kadangi ryt žadame judėti ant ledyno, panorau prisiminti slenkančių mazgų naudojimą. Kaip užrišti mazgą, kaip lipti virve aukštyn. Tiesą pasakius buvau lipęs tik žmaro pagalba, todėl norėjau išbandyti lipimą 2 prusikais, namų sąlygomis. Namų tai namų. Laiptinėje puikūs laiptai, tik kad kaimynai ir butokai nelabai suprato kam gi aš tą virvę kabinu ant tų laiptų, lipu aukštyn, kažką matuoju, pjaustau raišioju... Beje, jei bandysite treniruotis, nepamirškite kad kažkaip reikia ir žemyn nusileisti...

Pradėsiu apie prusikams naudojamą virvę. Taigi, dažniausiai yra naudojama 5-7mm virvutė. Plonesnė virvutė yra silpnesnė, tačiau geriau "kimba" prie virvės, kuria lipi. Žmonės kalba, kad prusiko virvutė turi būti 3mm plonesnė nei pagrindinė virvė. Pvz mes savo kelionėje naudosime Beal Ice line virvę, kuri yra 8.1mm, todėl mūsų šniūrelis yra 5mm storio ir laiko 580kg statinio svorio. Mes bandėm naudoti 7mm ir 6mm virvutes, tačiau net esant sausai pagrindiniai virvei trintis buvo per maža. Papildoma informacija apie virvelių charakteristikas galite rasti čia... Aš nepatarčiau naudoti dyneemos, nes jos baisiai kaista ir bent jau mano turimos turi mažesnę trintį.
Virvelę geriausia surišti naudojant dvigubą žvejo mazgą. Niekada neriškite naudojant aštunkės, tokiu būdu, kai abu virvutės galai yra vienoje mazgo pusėje.
Dar vienas klausimas yra prusikų ilgis. Aš žadu naudoti du prusikus. Ilgesnis, skirtas kojai yra 90cm (dvigubos virvės), o trumpesnis 40 cm (irgi dvigubos). Galbūt 1m ir 50cm ilgiai būtų šiek tiek geriau, tačiau tai per daug reikalo nekeičia. Kelionių ledynais kursuose James buvo išmokintas naudoti žymiai ilgesnius (4, 5m) prusikus. Tam aišku yra privalumų, bet yra ir minusų. Aš šiandien išbandžiau su minėtais ilgiais, ir viskas veikė puikiai. Prisiminkite, kad mažąją virvutę segsite prie apraišų karabinu. Kabant apraišuose, šie pakyla aukščiau, todėl net ir 40cm ilgio pakanka.

Vienas iš praktinių klausimų iškyla, kai reikia susipakuoti šias virvutes. Jas nešamės ant apraišų, arba tiesiai pririšę prie pagrindinės virvės. Aš pasisakau už nešimąsi ant apraišų, prisegant karabinais. Vienas iš markiravimo būdų pavaizduotas šalia esančioje nuotraukoje. Tai labai paprastas ir veiksmingas būdas, kadangi labai paprastai ir greitai galima virvutes išrišti, jos nesipainioja ir yra kompaktiškos. Markiravimo pavyzdį galite rasti šio puslapio apačioje. Jei turite ilgesnius šniurgalius (pvz cordelete) verta pasižiūrėti šitą keistą youtube filmuką. Beje, nors vyruko jumoras savotiškas, jis yra pridaręs daug gerų filmukų.


Paskutinis klausimas yra, kaip visgi lipti prusikais virve aukštyn. Tai visai paprasta ir reikalauja daugiau stiprių kojų ir balanso, nei rankų darbo. Taigi, pirma užrišame mažesnį prusiką ant virvės ir jį įsisegame sau į saugojimo kilpą ant apraišų. Mazgą pastumiame kiek galima į viršų. Žemiau pirmojo mazgo rišame antrą, ilgesnį prusiką. Į kilpą statome koją. Tam matyt reikės pasikoreguoti mazgo buvimo vietą. Jei mazgas per stipriai užsiveržė, jį galite šiek tiek atveržti. Tai padaryti labai paprasta. Dabar pakelkite mazgą kiek galite aukščiau, tuo pačiu sulenkdami koją. Naudojantis virve ant kurios kabate, pasikišate koją po savimi ir atsistokite ant jos. Jums nereikia prisitraukinėti rankomis, tiesiog pagrindinę virvę naudokite balansui ir prisilaikymui. Atsistoję, paslinkinte trumpąjį prusiką kiek galima aukščiau ir vėl atsisėskite į apraišus. Kadangi jūs vėl sėdite apraišuose viskas parsideda iš naujo. Jūs vėl galite sulenkti koją ir paslinkti ilgąjį prusiką aukštyn. Vėl imate pagrindinę virvę, stojatės ir taip toliau. Jei turite ilgesnius prusikus galite kojos prusika segti auksciau. Taciau tada iskyla maza problėmėlė, kuria galite pamatyti šiame video.

Gera įsižiūrėkite į mazgą viršutiniame paveikslėlyje. Neteisingai surištas mazgas neužgriebia virvės.

Įranga skirta Haute Route

Balandžio 24 ruošiamės eiti Haute Route. Esame keturiese: Torsten, James, Max ir aš. Matyt teks nemažai vokiškai pasikalbėti :) Dabar sudarinėjame įrangos sąrašą, kuriuo dalinuosi su jumis. Dauguma įrangos užvadinta angliškai, dalis vokiškai.

Ryt porai dienų išeiname su pilnom kuprinėm treniruotis ant Čevedalės (3 769m).

GPS

Ne per seniausiai, savo gimtadieniui pasidovanojau GPS. Tam kaupiausi gal metus, o gal ir ilgiau. Pasirinkimas truko ilgai, nes niekaip nesugalvojau, kam gi man jo reikia. Prieš ką nors perkant aš mėgstu save įtikinti, kad man reikia. O su GPS ne taip lengva save apgauti. Bet kadangi šiemet ruošiamės slidėmis eiti Haute Route, nusprendžiau, kad laikas :) Jei bus blogas matomumas, tai būtinai reikės GPS. Aišku tikros priežastys yra kur kas paprastesnės.

1. GPS yra dar vienas įrankis mano alpinizmo muziejaus kolekcijoje
2. Bloge dabar žymiai lengviau pasigirti savo paskutiniais paivaikščiojimais
3. Bėgiojant įdomu žiūrėti kaip mirguliuoja lemputės ir stebėtis kaip lėtai visgi bėgasi
4. Kai skiturinant liežuvis jau siekia kelius, gali pasižiūrėti kiek aukščio dar reikia užlipti
5. na yra ir daugiau, bet manau šie yra svarbiausi

Rinkausi iš Garmin kolekcijos, su mintimi GPS naudoti išskirtinai pasivaikščiojimams kalnais ir miškais. Renkantis plačiau, paieška užtruktų dar ilgiau nei metus... Pradžioje galvojau apie pigesnius variantus, bet manęs nežavėjo, kad kai kuriuos įrenginius galima jungtis tik per COM jungtį, be to ne visuose modeliuose prideda laidą, o jis kainuoja beveik pusę aparato kainos. Tada dar nusprendžiau, kad gal reikėtų ir žemėlapio ateičiai. Aišku norėjau išleisti tik vidutinę krūvelę pinigų. Be to žiūrėjau, kad baterijos temptų kuo ilgiau. Negaliu pasakyti, kaip visi šie faktoriai nulėmė, bet galiausiai apsistojau ties GPS map 60.

Pirmus bandymus naudotis matote čia. Tai mūsų skitour į Upikopf ir Madritch viršūnes.

View skitouring Madritch in a larger map


View Upikopf in a larger map

Galiu pasakyti, kad įrankis visai ne prastas. Aišku, kitaip sakyti negaliu, nes nusišaučiau. Na tokia gera ir funkcionali plyta. Dizainas ir vartotojo sąsaja (HCI) artėja prie nulio. Bet iš kitos pusės malonu turėti kažką, kas atrodo patikimai ir sukurta inžinieriaus, inžinieriui. Tikslumas kalnuose pakankamas (apie 5-7m), tačiau mieste ar giliasniame kanjone nuo prasto (15m) iki visai prasto (nepagauna satelitų). 15m ant status šlaito yra gana netikslu. Dabar mokausi visokių gudrybių ir kaip matote jau išmokau prijungti prie kompo :) Baterija atlaiko porą vienadienių žygelių paprastame rėžime. Kol kas nebandžiau naudoti ekstremaliomis sąlygomis, bet gal greitai...

Seminaras apie lavinas

Skaidrės:


Video:

Seminaras apie lavinas from mumas on Vimeo.

Vasario 24 d., trečiadienį, 18.00 val. Vilniaus keliautojų klube (Kalinausko g. 9/7) tęsiame pokalbius apie lavinas ir saugumą kalnuose. Linas Baltrūnas ir Andrea Janes pristatys pranešimą apie rizikos valdymo metodikas, Europos lavinų prognozavimo sistemą ir šiuolaikinius įtaisus, gelbstinčius patekus į laviną ar ieškant nukentėjusiųjų. Lietuvos keliautojų sąjunga.

Pranešimas vyks nuotoliniu būdu, t.y. paleisim video su mano nelabai kokiu balsu ir vėliau stengsimės bendrauti per skype. Prisegu pranešime naudotų skaidrių pdf. Labai nesijuokit, pirmas blynas prisvilęs...

Seminaro turinys:
5 stop faktoriai
Europos lavinų pavojaus skalė
Munter 3x3 metodas
Munter redukcijos metodas
Įranga: byperiai, zondai, ABS, kastuvai, ir t.t.
Gelbėjimo scenarijus naudojant byperius
Gyvenimo išmintis

apie Kataloniškas Via-ferratas

Via ferrata tai kalnų maršrutas įrengtas lengvesniam nei natūralus praėjimas. Dažniausiai pavojingose vietose pakabinti plieniniai trosai, į kuriuos galima įsisegti specialiai tam skirta įranga. Kam jos reikia galima pasiskaityti čia... Italijoje esu praėjęs nemažai via-ferratu, kurios yra puiki grandis tarp uolų laipiojimo ir vaikščiojimosi kalnais. Dažnai galima pasiekti įspūdingas vietas, į kurias neveda joks kitas takelis. Be to šiek tiek sunkesnis praėjimas suteikia pasivaikščiojimui kitą skonį. Yra žmonių, kurie nekenčia via-ferratų, nes jų įrengimas yra kišimasis į gamtos natūralumą. Kiti jas dievina. Mano nuomone, jos nėra pats didžiausias blogis kalnuose ir dažnai ten einu su draugais ar šeima.

Savo nuomonę apie via-ferratų sudėtingumą susiformavau pietų Tirolyje. Čia sudėtingiausia mano eita via-ferrata buvo netoli Mori miestelio. Draugai pasakojo, kad yra sudėtingesnių, tačiau aš pats neaptikau. Netoli Barselonos teko pabandyti panašaus sudėtingumo ar net sudėtingesnių maršrutų. Praeitą savaitgalį badėm eiti į Ferrata de les Dames (Monserat uolose), tačiau buvo mažiau patyrusių žmonių, todėl nusprendėm, kad kitą kartą. Neblogame via-ferratų puslapyje, jos sudėtingumas pažymėtas 4/5. Mano nuomone 4 yra maždaug Mori sudėtingumo. Be to reikia žiūrėti, ar nereikia virvės nusileidimui. Tikrai nesinorėtų visą kelią leistis žemyn be virvės, nes kai kur kopėčios eina neigiamu kampu... Kitas reikalingas daiktas - atotampa. Kadangi būna neigiamų atkarpų ir baisiai baisiai daug kopėčių, atotampą patogu įsegti į apraišus ir į kopėtėles ir taip pailsėti ar persegti saugą. Taigi, jei kas esate Barselonoje ir patinka sportiškos ferratos - nesikuklinkite. Įrangą galima išsinuomoti Balmat parduotuvėje (matyt ir kur kitur).

Namūdinis filmukas su stiliumi

TAWOCHE 2k10 dispatches #4 from renan ozturk on Vimeo.

TAWOCHE 2k10 dispatches #5 from renan ozturk on Vimeo.

Vyrukai ne tik pavarė lipdami, bet susuko stilingą namūdinį filmuką (būtinai pažiūrėkite ir kitus epizodus). Kiek supratau, viską darė be profų pagalbos, specialių kino kamerų ir didelės komandos. Kurie yra geriausi lietuviški alpinistiniai filmukai? Iš man žinomų tai berods Ąžuolo komandos "kavkaz reiv" ir gal pradžia bei galas apie lipimą į Montblaną žiemą. Yra kitų?

Kaip sukelti mažą laviną

Šiandieną (Sausio 13, 2010) 18:00 Vilniaus keliautojų klube vyks slidininkų, keliaujančių į žiemos žygius, susitikimas ir paskaita apie inventorių, naudojamą lavinomis pavojingose zonose. Visi, kas tik keliaujate žiemą ar snieguotomis vietomis būtinai apsilankykite.

Mano įrašas irgi susijęs su lavinomis. Ar niekada neteko būti tokioje situacijoje, kad sniegas atrodo tuojau nuslinks, bet kelio atgal nelabai yra, arba jis taip pat pavojingas? Man yra. Niekam to nelinkėčiau, bet jei netyčia tektų susidurti su tokia situacija, gal padės šie patarimai:

1. karnizo numušimas,
2. šlaito pakirtimas,
3. saugomas šlaito pakirtimas.
4. perskaitykite visus komentarus po šiais įrašais...

Prisiminkite, kad tai labai labai pavojingi triukai. Kai perskaičiau, netgi nepatikėjau, kad kas apie juos rašo. Italijoje už tai gręsia baudžiamoji atsakomybė ir grotos iki keliolikos metų (jei sukeltumėte netoli pastatų, slidinėjimo trasų, etc.). Linkiu niekada jų nenaudoti. Prisiminkite, kad ne tik pats galite patekti į sniego nuošliaužą, bet ir žemiau (net ir aukščiau) esantys žmonės. Be to sunku nuspėti, kiek toli sieks tavo sukelta lavina ir ar netyčia nesukelsi tikros katastrofos.

Jei kur pamatysiu panašių patarimų, papildysiu šį sąrašą.

Nauji metai ant lavos

Šiemet naujų metų sutikimas buvo labai karštas. Su Mar vaikščiojom po Fuerteventuros ugnikalnius, Lanzarotes lavos laukus ir požemius. Man visada Kanarų salos asocijavosi su matracais, bet pasirodo ten galima ir kitaip pailsėti. Jei patinka ugnikalniai, lava, dykumos ir karštas smėlis, salas galima aplankyti būtent dėl šių dalykų. O be to, tai taip pat puiki vieta burlentėms, aitvarams ir banglentėms.
Tiesa pasakius bandžiau surasti ir vietų palaipioti bei pabandyti deep water solo. Bet A'a tipo lava nelabai tinkama laipioti. Vėliau vienas Ispanijos laipiotojas, kuris ten važiuoja po mėnesiuko (būtent laipioti), sakė, kad be kraujuotų rankų praktiškai negrįši. Matyt nebekyla klausimas, kodėl tai a'a tipo lava :)
Taigi jei atsibodo žiema - ryanair skrenda ir į pietus :P

O dabar pagalvojau, kad keista, jog daug vasarų praleidžiu ant sniego, o dabar žiemą pradėjau vasaros ieškoti...

Sniegžengiais po Pirėnų kalnus

Aš pasirinkau nesirinkti Alpių: aš pasirinkau kažką kito. Kokios priežastys? Nėra jokių priežasčių. Kam reikalingos priežastys jei aplinkui taip gražu. :) Tumpai tariant praeitą savaitgalį išbandžiau sniegžengius (o gal sniegbačius?) Pirėnų kalnuose, Ispanijos pusėje, Katalonijoje. Lipom į Certascan (2853m), o planuose buvo dar ir Pic d'Estats(3143m), bet viską šiek tiek sukomplikavo per didelis kiekis sniego. Visa info apie regioną galima surasti šitame Certascan refugio prižiūrimame puslapyje. Niekada nemaniau, kad važiuosiu į Ispaniją ieškoti sniego. Todėl labai nustebau suradęs bene geriausią matytą lavinų prognozių puslapį. Sniego buvo apie pusantro metro su 3 lavinų pavojaus kategorija. Kad, neklampoti iki juosmens, išsinuomojom TSL firmos sniegžengius.

Labai daug iš jų nesitikėjau, nes ne kartą mačiau Tadą klampojantį per pusnis. Iš karto pasakysiu - tikėjausi visgi per daug. Mano tvirta nuomone, skitourinimo slidės yra žymiai geresnis išradimas. Todėl visiems, kam patinka leistis nuo kalno ir pasivaikščioti žiema, patariu mesti lauk snieglentes ir sniegžengius ir stotis ant slidžių.

• Sniegžengių paviršius yra mažesnis nei slidžių (bent jau bandytų modelių), todėl ant puraus sniego grimzti giliau nei su slidėm. Tai labai apsunkina lipimą stačiu šlaitu, puriu sniegu į viršų.
  
• Sniegžengiais labai sunku traversuoti išilgai kalno, nes krypsta koja.
• Romkis kažkur skaitė, kad net į viršų su sniegbačiais einasi lėčiau. Beje turi eiti praktiškai statmenai į kalną.
  
• Lipti žemyn stačiu šlaitu net nebandykite. Jei lipant be sniegbačių galima besti kulną i sniegą, tai su šiais gražuoliais to padaryti nepavyks. Tenka pirštus nuleisti žemyn ir kažkaip tai, kaip ant kablukų keberiotis. Nors smigom iki kelių, einant žemyn juos nusiėmėm.
• Einant tenka gan išsiskėsti, o jei einat pramintu takeliu, kojos krypinėja. Galiausiai sniegžengiai nukrenta nuo kojų.
  
• Su sniegbačiais negali slysti žemyn kaip su slidėm.

Aišku yra ir keli pliusai: jie pigesni, mažiau sveria, lengviau transportuojami nei slidės. Be to nereikia specialių batų, kas gali būti didelė problema, jai skitourus naudojate prisikasti iki rimtesnio lipimo. Kai kas gali manyti, kad su sniegžengiais galima lengviau perlipti trumpas uolų atkarpas, kur tektų nusiimti slides. Visgi, tokių atkarpų beveik nepasitaiko, o ir su sniegžengiais jas įveikti labai sunku. Nesupraskit neteisingai, tai vis tiek geresnis variantas nei klampoti per sniegą be jų. Vienas tvirtas vyrukas išėjo į viršūnę valanda ankščiau ir mes jį gale maršruto prisivijom, nors ėjom atsipalaidavę.

Manau, Tadas gali apie šią transporto priemonę papasakoti daugiau.