Monday 23 November 2009

Similaun (3606m) - ate ate, žiogeli

Kaip jau buvo įprasta atėjus savaitgaliui, daug nekalbėję, susimetę šmutkes, aš su Tadu patraukėm link James. Šį kartą šmutkių buvo daug, todėl jos lipo per mano kuprinės viršų ir kabarojo pakibusios ant visokių šniūrelių. Dienos tikslas buvo pasiekti Similaun namelį, o nuo jo kitą dieną paimprovizuoti link punta di Finale (Fineilspitze 3516m) viršūnės. Dar norėjosi pamatyti Otzi radimo vietą. Iš karto pasakysiu, kad tikra nesamonė, jog Otzi rado būtent ten kur jį rado. Visu pirma, ten nėra kur ramiai prigulti, o visų antra, numirtum iš nuobodulio šimtmečius belaukdamas ateinančių turistų. Traukinyje policija patikrino dokumentus ir paklausė, kur važiuojam. Kadangi pamiršau mūsų pradinį tikslą, atsakiau kad į Similaun. Taip vat ir gimė mūsų naujas tikslas.

Similaun namelio savininkai sakė, kad namelis uždarytas, o kambariuko pernakvojimui nėra. Todėl tempėm palapinę ir kilimėlius su miegmaišiais. Pietų šlaitas visai nutirpęs, tik pačiame viršuje prie namelio teko bristi sniegingu stačiu šlaitu. Beje, čia kadaise su Torsten matėm gražią laviną. Užlipę radom puikų žiemos kambariuką su 20 lovų. Šiek tiek įsiskaudėjo galvą - gal dėl aukščio (3018m), o gal dėl vandens trūkumo. Išsivirėm spagečių, kuriuos labai įdomiai teko valgyti su šaukštais. Kadangi ryšio nebuvo - telefonus naudojom pagal tikrą jų paskirtį - leidom muziką. Prožektoriukus įjungėm į mirksėjimo rėžimą ir naudojom diskono apšvietimui. Šokom pastos dievui.

Iš ryto Similaun (3606 m) pasirodė visai nebloga idėja. Neturėjom nei virvės, nei kačių, tik neblogą nuotaiką. Tai užsidėjom bachilus (gaiters) ir pradėjom bristi per ledyną. Radom senas skiturinimo vėžias, kurios labai palengvino lipimą, nes jos apledėjusios ir galėjom eiti paviršiumi. Vasarą ėjimas užimtų 1.5 valandos, o per sniegą, du kart kertant ledyną užėmė apie 2h. Nuo viršūnės - puikūs vaizdai. Matėm Weisskugel ir kitas aplinkines viršūnes. Guoda minėjo, kad ir Matterhornas turėtų matytis. Na mes tiek daug nesitikėjom tai ir nedažlibinom. Nors dabar va po viso ko, tikrai prisimenu vieną labai Materhornišką viršūnę :).

Šiaip maršrutas paprastas, tik gana aukštai ir kitą kartą eičiau su virve. Gal plyšiai toje vietoje kur ėjom ir nelabai gilūs, bet dėl visa ko.

O liūdnai pabaigai supratom, kad tai bene paskutinis mūsų trio spontaninis išėjimas. Tadas palieka gimtąjį Bolzano ir neaišku kada grįš atgal. Šiek tiek liūdna, bet jei bus labai liūdna Tadas pažadėjo sugrįžti...


View Larger Map

5 comments:

b-dashke said...

bachilai įdomumo dėlei yra su padu, t.y. kaip rusiški guminiai aptempti medžiaga. o "gaiters" lietuviškai yra getrai arba getros (kalbininkai nesutaria dėl giminės, tai naudojam abi, dažniau vyrišką).

tiek naktinių pasvaičiojimų...

Linas Baltrunas said...

Ačiū, ačiū! Man getrai skamba labai nelietuviškai. Manau todėl kalbininkai ir nesutaria. Bet jeigu jau taip yra tai yra.

Keistos mintys naktį tave aplanko :P

romas said...

akurat: gètrai sm. pl. (2) kojų apavas (ppr. audeklinis) ant batų, antkurpiai: Blauzdos apdengtos rudos žvilgančios odos getrais rš. Adomas Galinis, basnirčias įsimynęs į klumpes, kareiviškas kelnes apsivyniojęs getrais, ėjo pabaliu A.Vencl.
http://lkz.mch.mii.lt/Zodynas/Visas.asp

o bachilai, tikriausiai, svetimybė.

Linas Baltrunas said...

Aš naudosiu antkurpiai. Labai gražiai skamba. Ir kojos nešlampa...

Linas Baltrunas said...

Beje čia šiandien diskusija vyko mensoje, ar kvaila tuo ledynu be virvės eiti ar ne. Tadas užtikrintas, kad nekvaila. Markus, kuris ten buvo vasarą, sako, kad pavojinga. O mes susilaikom :)